Kas slypi už E...?
Be maisto žmogus negali ilgai išgyventi! Tačiau ką mes valgome?
Kas slypi už E...?
…ir ko mes išvis nematome?
Ką mes valgome?
Šiandien maisto gamintojai naudoja apie 3000 įvairių maisto priedų... Kai kurie yra gerai žinomi – druska, cukrus, vanilė, mielės, acto rūgštis... Apie kitus yra girdėję nedaugelis, pvz., apie natrio benzoatą, karageniną, guaro dervą...
Jie naudojami siekiant tam tikro tikslo:
- konservantai pailgina produkto vartojimo trukmę, apsaugo nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo;
- kvapo ir skonio stiprikliai sustiprina produkto kvapą ir (arba) skonį: prieskoniai, saldikliai;
- dažikliai suteikia produktui spalvą ar ją atgaivina;
- maistingosios medžiagos: vitaminai, mineralai;
- medžiagos „patrauklesniam“ produktui pagaminti: emulsikliai, tirštikliai, kietikliai, lipnumą reguliuojančios medžiagos, stabilizatoriai, stingdikliai....
Priedai pailgina produktų galiojimą (mažiau atliekų), maisto produktus galima transportuoti po visą pasaulį, maistingosios medžiagos „pagerina“ mitybą, „užtikrina“ saugumą ir kokybę.
| Tačiau jie gali sukelti alergiją, gimdos, odos, šlapimo pūslės vėžį, pilvo, skrandžio skausmus, meteorizmą.... |
Ar visi priedai yra saugūs?
Uždraustų naudoti priedų yra nedaug: E 103, E105, E111, E121, E125, E126, E1330, E152, E181.
Kitus yra leidžiama naudoti, tačiau mes patariame vengti...
| Kur naudojama? | Poveikis | |
| Sintetiniai dažikliai (E 102, E 110, E 123, E 124, E 127, E 120, E 131, E 142...) | Naudojami labai plačiai | Gali sukelti alergiją, apsinuodijimą, vėžinius susirgimus. |
| Konservantai (E 210 - E 215, E 217, E 239) |
Naudojami labai plačiai | Gali sukelti vėžinius susirgimus |
| E 250/ E 251/ E 252 Natrio nitritas / Natrio nitratas/ Kalio nitratas |
Konservantas mėsos produktuose | Nitratai iš principo nekenksmingi, bet skyla į nitritą, kuris jungdamasis su aminais sudaro nitrozaminus – stiprius kancerogenus. Šie pokyčiai greičiausiai įvyksta kepant mėsą. Didina kraujospūdį. |
| E 221-E 228 Sulfitai |
Konservantai, antioksidantai -> pjaustyti vaisiai ir daržovės atrodo švieži; padeda išlaikyti džiovintų vaisių spalvą, naudojamas gaminant vyną | Gali sukelti stiprią alergiją. Sergantiesiems astma gali būti mirtini. Sukelia virškinimo sutrikimus. |
| E 950 Acesulfamas K |
Saldiklis (200 k. saldesnis už cukrų) - kramtomoji guma, gėrimų milteliai, tirpi kava ir arbata, želatino desertai, kremai | Gali sukelti vėžį (įrodyta, kad sukelia gyvūnams); veikia skydliaukę. |
| E 951 Aspartamas |
Saldiklis (Equal, NutraSweet) | Didesnis kiekis kraujyje slopina protinį vystymąsi, trikdo smegenų veiklą, gali sukelti pykinimą, galvos skausmą, priepuolius panašius į epilepsiją |
| E 320/ E 321 Butilintas hidroksianizolas/ Butilintas hidroksitoluenas |
Antioksidatorius, dedamas į riebalų ir aliejaus turinčius produktus, kad šie neapkarstų; naudojamas labai plačiai! | Manoma, kad sukelia vėžį; didina cholesterolio kiekį |
| E 621 Mononatrio glutamatas |
Aromato ir skonio stipriklis proteino turinčiuose gaminiuose | Didesnis kiekis sukelia galvos skausmą, deginantį dilbių, sprando niežulį |
| E 330 Citrinų rūgštis | Naudojama daugelyje produktų kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, antioksidatorius, izoliuojanti medžiaga |
Gali sukelti vėžinius susirgimus. |
Per gamtą ant mūsų stalo...
Auginant daržoves, vaisius ir pašarus gyvuliams yra naudojama daug įvairių augalų apsaugos priemonių. Chemikalais naikiname piktžoles, vabzdžius, grybelį, graužikus, tuo pačiu ir save... Kai kurie pesticidai naudojami tarytum „kosmetika“, t.y. kad vaisiai ir daržovės parduotuvių lentynose atrodytų gražiai. Tačiau...
Pesticidų likučiai lieka maiste, kurį valgome. Daugelis jų patekę į žmogaus organizmą ardo endokrininę sistemą, siejami su vėžiniais susirgimais, nervų ligomis, apsigimimais... Pavyzdžiui:
chlorpirifosas -> labai toksiškai veikia vandens organizmus, lėtai skyla gamtoje ir kaupiasi
organizmuose, esant kartotiniam poveikiui veikia nervų sistemą, gali sukelti vėžinius susirgimus,
silpnina imuninę sistemą (beje, jis yra daugelyje tarakonams naikinti skirtų priemonių!);
trifluralinas -> sunkiai skyla gamtoje, kaupiasi vandens organizmuose, labai toksiškai veikia
žuvis, dirgina odą, gali sukelti vėžinius susirgimus, aptinkamas motinų piene. Pesticidais užteršiamas geriamas vanduo!
Daug kitų pavojingų chemikalų patenka į maistą dėl pramonės taršos. Pramonė į aplinką (orą, vandenį, dirvožemį) išmeta daugybę labai pavojingų medžiagų. Jos nusėda ant žemės arba yra įsisavinamos augalų, kuriais minta gyvūnai. Vėliau jos patenka ir į mūsų organizmą su mėsa, pienu, žuvimis, daržovėmis, vaisiais... Taip plinta chemikalai, kurie yra patvarūs, neskyla ir linkę kauptis augaluose ir gyvuose organizmuose. Pavyzdžiui, organiniai alavo junginiai, polichlorinti bifenilai, brominti degumą mažinantys junginiai, ftalatai, fluorinti organiniai junginiai, alkilfenoliai... Nesvarbu, kurioje šalyje jie naudojami – jie gali apkeliauti visą pasaulį, kol patenka ant mūsų stalo!
Dauguma šių medžiagų gali sukelti vėžinius susirgimus, nervų sistemos ir reprodukcinius sutrikimus,
ardo hormonų sistemą, silpnina imunitetą, aptinkami motinų piene ir per jį arba per placentą
perduodami kūdikiui...
Projektą remia Lietuvos Respubilka. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
į viršų
