Aplinkosaugos priemonės
į pradžią

Aplinkosaugos priemonės

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos
Gera praktika buityje
Ekologinis ženklinimas
Sertifikatai
Ekologinis projektavimas
„Žaliasis“ vartojimas

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos

Aplinkos apsaugos vadybos sistema (AVS) – tai dalis bendrosios įmonės valdymo sistemos, kuri apima organizacinę struktūrą, planavimo veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius, skirtus aplinkosaugos politikos plėtrai, įgyvendinimui, pasiekimui, peržiūrai ir palaikymui.

AVS visuomet siekia nuolatinio tobulėjimo. Sisteminis požiūris – tai ciklas: planavimas, veikla, tikrinimas, veikla, kadangi tobulėjimas niekuomet nesibaigia!

Yra keletas prieinamų standartų, pagal kuriuos galite sukurti savąją aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Tarptautinėje erdvėje yra standartas ISO 14001. Europoje egzistuoja EMAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistema). Kai kurios šalys papildomai yra sukūrusios savas aplinkosaugos vadybos sistemas, pvz., Austrijoje tai yra ECOPROFIT, o Vokietijoje – PREMA.

Aplinkos apsaugos vadybos sistema Nuoroda į papildomą informaciją
ISO14001

Tarptautinė standartizacijos organizacija
http://www.iso.org/iso/en/ISOOnline.frontpage

http://www.standardsdirect.org/

http://www.14000-toolkit.com/

http://www.iso14000.com/

http://www.iso14000-iso14001-environmental-management.com/

ISO 14001 dažnai laikomas ISO 14000 standartų serijos kertiniu akmeniu. Sistemos tikslas – padaryti tvarką įmonės aplinkosaugos srityje. Tai yra tarptautinis standartas, jis taikomas bet kuriai organizacijai, kuri pageidauja:

  • įgyvendinti, palaikyti ir tobulinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą,
  • užtikrinti, kad ji atitiktų pačių suformuotą aplinkosaugos politiką (be abejo, tam turi būti vadovybės pritarimas),
  • pademonstruoti atitikimą,
  • užtikrinti atitikimą aplinkosaugos įstatymams ir teisinėms normoms,
  • siekti, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemą sertifikuotų išorinė organizacija,
  • pasiryžti atitikti reikalavimus.

Pagrindiniai ISO standarto taikymo principai:

  • minimalus kriterijus – atitikimas aplinkosaugos teisės normoms;
  • tolesni tikslai – nuolat tobulinti kompanijos aplinkosaugos sistemą.

ISO 14001 pranašumas yra tai, kad jis yra pripažįstamas tarptautinėje erdvėje, yra aiškiai nustatyti sertifikavimo kriterijai ir atliekamas nepriklausomas standartizuotas auditas.

ISO 14001 labiau tinkamas stambioms kompanijoms, jis iš tiesų nebuvo planuotas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi reikia įdėti daug pastangų, pvz., parengti išsamią dokumentaciją. Mažos ir vidutinės įmonės gali naudoti šios vadybos sistemos principus, tačiau nesant poreikio veiklos sertifikuoti nebūtina. Tarp trūkumų galima paminėti ir tai, kad sistema neskatina darbo grupėje galimybių ir informacijos mainų tarp įmonių.
EMAS

http://ec.europa.eu/environment/emas/index_en.htm

EMAS įrankinė smulkioms organizacijoms
http://www.inem.org/new_toolkit/

EMAS sistema yra panaši į ISO 14001. Skirtumas tas, kad ši sistema yra taikoma Europoje. EMAS nuo ISO dar skiriasi tuo, kad pirmoji reikalauja, kad sertifikuotos įmonės teiktų kasmetes aplinkosaugos ataskaitas – periodinius pranešimus apie veiklą per praėjusį laikotarpį, pateikiant einamųjų veiklos duomenų rinkinį ir informuojant apie bet kuriuos konkrečius ateities planus, kurie gali paveikti organizacijos aplinkosauginę elgseną (tiek neigiamai, tiek ir teigiamai).
ECOPROFIT http://www.ecoprofit-interreg3c.com/

Pagrindinė ECOPROFIT idėja yra abipusiškai naudingas modelis, taikomas įmonėms sustiprinti. Metus, kartu su kitomis įmonėmis ir  su išorinių sertifikuotų ekspertų pagalba, “investuojama” į įmonės taršos kontrolę mokantis, kaip taikyti ir naudoti įvairias priemones įmonėje.
Tuo būdu šis privatus-viešasis partnerystės modelis didina įmonių ekologinį efektyvumą, pritaikant novatoriškas integracines technologijas ir kooperuojantis su bendruomenėmis, kitomis įmonėmis bei konsultantais. Jis grindžiamas filosofija, kad aplinkosaugos kokybės lygio gerinimas yra susijęs su ekonomine nauda.

Metodo esmė – mažų ir vidutinių įmonių stiprinimas, įdiegiant novatoriškas, integruotas ir aplinkai palankias technologijas. Tad ECOPROFIT sistemos privalumas yra tas, kad ji yra pritaikyta mažoms ir vidutinėms įmonėms, ją nesunku įdiegti, o darbas grupėje yra jos koncepcijos dalis.

ECOPROFIT trūkumai slypi tame, jog jis nėra pripažintas tarptautinėje erdvėje ir neturi standartizuotos audito sistemos.

ECOPROFIT licenciją gauna vietinės bendruomenės (savivaldybės). Įmonės, norinčios prisijungti prie sistemos, turi susisiekti su vietine (regionine) valdžia ir pradėti vykdyti tokią programą.
PREMA

http://www.pruma.de/

ttp://www2.gtz.de/p3u/Download/instrumente_kurz/PREMA_brief_1003.pdf

PREMA – tai programa, skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonėms, taip pat – vietiniams ir tarptautiniams konsultantams bei vietinėms institucijoms.

Visa PREMA programa susideda iš instrumentų (grupės susitikimų, informacinių mokymų ir darbo grupių), skirtų įmonėje įdiegti pelningą aplinkosaugos valdymo sistemą. Programa yra modulinė ir lanksti, tad specifiniams kiekvienos įmonės reikalavimams galima sujungti bei pritaikyti įvairias priemones ir metodus.

PREMA siekia trejopos naudos (gamybos sąnaudų sumažinimo, įmonės aplinkosauginės veiklos pagerinimo ir organizacijos mokymosi skatinimo):

  •  siūlomos paprastos priemonės, su kuriomis galima nesunkiai nugalėti pasipriešinimą pokyčiams ir kurios užtikrina nebrangų įgyvendinimą, panaudojant nedideles investicijas, dėl to šį projektą galima realizuoti daugelyje mažų ir vidutinių įmonių,
  • panaudojant modulinius šių instrumentų junginius paleidžiamas nuolatinis tobulėjimo procesas, kuris gali būti realizuojamas įdiegiant tiek paprastą mažose ir vidutinėse įmonėse greitai veikiančių priemonių rinkinį, tiek ir sudėtingesnes valdymo sistemas, kurios žymiai pagerina įmonės kokybę, aplinkosaugą ir saugą darbe, tuo pačiu sustiprinant kompanijos organizacinius gebėjimus,
  • gerinami atskirų įmonių problemų sprendimo gebėjimai bei užtikrinama abipusė parama, įgyvendinama dirbant įmonių grupėje,
  • mokymai paverčiami kūrybiškais ir interaktyviais, siekiant vystyti dalyvių profesionalią ir asmeninę kompetenciją bei nuolat perduoti naujai įgytas darbuotojų žinias ir įgūdžius savo įmonėms,
  • užtikrinamas priemonių tvarumas, pritaikant vietinių ir tarptautinių konsultantų bei tarpininkų mokymo darbo vietoje metodą,
  • garantuojama naudojamų priemonių kokybė, realizuojant ilgalaikius mechanizmus ir ypač sutarčių pagrindu mezgant bendradarbiavimą su vietinėmis institucijomis.

PREMA sistema pasižymi ECOPROFIT analogiškais privalumais ir trūkumais.

Gera praktika buityje (Good Housekeeping - GHK)

 į viršų

GHK mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikia galimybę nepriklausomai bei gaunant nedaug paramos iš išorės pasiekti tokius rezultatus:
=  nustatyti akivaizdžiai neefektyvaus ir aplinkai žalingo gamtinių išteklių vartojimo atvejus,
=  per santykinai trumpą laikotarpį sumažinti sąnaudas,
=  padidinti saugą darbo vietoje ir
=  visai organizacijai pasirengti atitinkamų priemonių įgyvendinimui.
Tokiu būdu GHK sukuria pagrindą tolesnei veiklai aplinkosaugos vadybos srityje. Gera praktika buityje pasižymi paprastomis naudingomis charakteristikomis, įskaitant nulines arba nežymias investicijas ir išorinių konsultantų poreikį, sąnaudų sumažėjimo naudą, saugumo padidėjimą, darbininkų sveikatos apsaugos kokybės augimą ir t.t.

Geros praktikos buityje koncepcija yra siejama su nepageidaujamų produktų (NP) mažinimu, kurie tiesiogiai nesusiję su galutiniu produktu. Kontrolinės įmonės veiklos sritys – tai medžiagų naudojimo efektyvumas, sandėliavimas ir tvarkymas, sveikatos apsauga ir saugumas, vandens ir nuotekų tvarkymas bei atliekos.  Pagerinus įmonės veiklą šiose srityse, gaunama ekonominė ir aplinkosauginė nauda.

Kontroliniai klausimai (sritys) dėl nepageidaujamų produktų:

  • Medžiagų naudojimo efektyvumas
  • Medžiagų sandėliavimas ir tvarkymas:
    a) efektyvus sandėliavimas be nuostolių,
    b) efektyvus tvarkymas be nuostolių
  • Prevencija + atliekų kiekio sumažinimas
  • Efektyvus vandens ir nuotekų valdymas
  • Efektyvus energijos vartojimas
  • Sveikatos apsauga ir sauga:
    a) saugos aspektų optimizavimas,
    b) darbininkų sveikatos apsaugos aspektų optimizavimas.

Naudinga geros praktikos buityje (GHK) temos nuoroda:
http://www2.gtz.de/p3u/english/ghk.htm
Čia pateikiama:

  • bendrieji kontroliniai sąrašai, susiję su efektyviu žaliavų ir energijos vartojimu, atliekų mažinimu ir jų apdorojimu, sauga darbo vietoje bei sveikatos apsauga,
  • informacija apie tai, kaip skaičiuoti sąnaudas, susijusias su šių priemonių įgyvendinimu ir kaip kurti srautų diagramas,
  • keliomis kalbomis yra parengti specifinių sektorių kontroliniai sąrašai, šiuo metu siūlomi baldų gamintojams.

Ekologinis ženklinimas

 į viršų

Ekologinis ženklinimas – tai savanoriškos schemos, sukurtos skatinti įmones remti aplinkai ir vartotojams palankesnius gaminius ir paslaugas, įskaitant viešuosius ir privačiuosius pirkėjus. Pagal jas paprasta identifikuoti tokius produktus. Atskiros valstybės, ES, nevyriausybinės organizacijos ir pramoninės grupės yra sukūrusios daug skirtingų logotipų, žymėjimo ir sertifikavimo schemų. Eko-ženklas priskiriamas aplinkosaugos ženklams, kurie yra skirstomi į tris grupes:

  • ženklai, kuriuos suteikė nepriklausoma organizacija (pagal ISO klasifikacijos I tipą): jie yra sertifikuoti, gali būti suteikiami atitikus konkrečius kriterijus ir yra grindžiami produkto būvio ciklo analizės tyrimu. Jie vadinami eko-ženklais. Dažniausiai praktikoje pasitaikantys eko-ženklai – tai Šiaurės šalių „Gulbė“ ir ES „Eco-label“.
  • nuosavos deklaracinės žymos (pagal ISO klasifikacijos II tipą): žymos, pagal kurias gamintojai ir prekybininkai reklamuoja savo produktų aplinkai palankesnes savybes.
  • kitos aplinkosauginės žymos (energijos žyma, žemės ūkio žyma ir kt.).
Ekologiniai ženklai gali būti taikomos baldams ir žaliavoms, iš kurių baldai yra gaminami arba kurias naudojant jie apdirbami.

Vokietijos „Žydrasis angelas“
http://www.blauer-engel.de/willkommen/willkommen.htm

Yra sukurti kriterijai 86 gaminių ir paslaugų grupėms, įskaitant baldus. Svarbiausi kriterijai yra susiję su sveikatos apsauga, jie apibrėžia maksimalias produkto organinių junginių emisijos vertes, kurios nustatomos atliekant matavimus bandymų kamerose. Medienos ir iš jos pagamintiems produktams egzistuoja konkretūs kriterijai – namams skirtiems baldams, įskaitant vaikų ir miegamojo baldus, biuro baldams (stalams, sieniniams baldams, funkciniams baldams), durims, parketui (daugiasluoksniam, su dangomis), laminuotoms grindims, linoleumui, grindų dangai iš žievės, sienų ir lubų dailylentėms, čiužiniams skirtiems lentų rėmams. Kriterijai sukurti ir minkštiesiems baldams.

Pagrindiniai kriterijai, skirti medienos ir iš jos pagamintiems produktams:
Gamyba:

  • Mediena iš tvariai plėtojamo miško (jei įmanoma).
  • Formaldehido kiekis iš medienos pagamintuose produktuose neturi viršyti 0,1 ppm.
  • Sumažintas tirpiklių kiekis skystosiose dangose.
  • Neturi būti naudojama fungicidų, insekticidų, priešgaisrinių medžiagų.

Naudojimas:

  • Produktų emisijos vertės neturi viršyti konkrečių apimčių (pvz., taikomų formaldehidui, LOJ, kancerogeninėms, mutageninėms ir teratogeninėms medžiagoms).
  • Pakuotės turi praleisti lakiuosius junginius.

Pašalinimas:

  • Be halogenintų organinių junginių.

Pagrindiniai kriterijai, taikomi minkštiesiems baldams:

  • Emisijos reikalavimai yra panašūs į medienos produktų.
  • Specifiniai reikalavimai:
    • odai,
    • apmušalams,
    • tekstilei: tekstilės gaminiai turi atitikti jiems taikomus ES ekologinio ženklinimo reikalavimus.

ES „Gėlė“

http://www.eco-label.com/default.htm

http://europa.eu.int/comm/environment/ecolabel/

ES „Gėlė“ – tai puikios aplinkosauginės kokybės simbolis, jis taikomas įvairiems gaminiams ir paslaugoms. Baldams skirti kriterijai šiuo metu tebekuriami.

Šiaurės šalių „Gulbė“
http://www.svanen.nu/Eng/default.asp

Pagal Šiaurės šalių „Gulbės“ ženklą yra apibrėžta patalpose naudojama baldų grupė: vidaus baldai ir baldų įranga, t.y. judinami, kilnojami ar pritvirtinti prie sienos produktai, skirti baldų funkcijai atlikti, elektros prietaisai, pvz., stalinės ar grindų lempos, vidaus naudojimui skirtos durys. NEĮTRAUKTA: statybų produktai (pvz., laiptai, jų pakopos, sienos), sanitarinė įranga, lauko baldai.

Pagrindiniai vidaus baldams taikomi kriterijai:
Reikalavimai medžiagoms ir chemikalams:

  • Medienai
    • fungicidų ir insekticidų naudojimo miškuose apribojimas (reik. R2),
    • privalomas atsekamumas (nebūtinai su CoC sertifikatu),
    • kai balduose yra daugiau nei 10 % medienos (pagal svorį) (reik. 3), mediena turi būti (bendruoju atveju) paimta iš pagal tvariosios miškininkystės principus sertifikuoto miško (bent 70 %), pvz., FSC, PEFC. Išimtys taikomos tuo atveju, jei tokios medienos rinkoje nėra.
  • Iš medžio pagamintoms plokštėms
    • taikomi reikalavimai formaldehido kiekiui arba emisijai iš plokštės (reik. R6),
    • kai balduose yra daugiau nei 10 % iš medienos pagamintų plokščių (pagal svorį):
    • 30 % medienos iš pagal tvarios plėtros principus sertifikuoto miško arba min. 50 % pjuvenų (skiedrų, nuopjovų) arba pan. (R7),
    • neturi būti naudojami chemikalai, klasifikuojami kaip pavojingi sveikatai (R8),
    • turi būti naudojamas ribotas kiekis chemikalų, klasifikuojamų kaip pavojingų (vandens) aplinkai (R9),
    • klasifikacija turi atitikti ES teisės aktus (pvz., 16 punktų SDL naudojimas),
    • negalima naudoti tam tikrų cheminių medžiagų (R10),
    • ribojama energijos sąnaudos vienai plokštei pagaminti (R11),
    • ribojama emisija į vandenį drėgnųjų procesų metu (R12).
  • Plastikai
    • be sunkiųjų metalų (reik. 28),
    • be halogenintų organinių junginių (reik. 28),
    • be ftalatų (reik. 28),
    • dalys, kurių masė produkte viršija 50 g, turi būti identifikuojamos pagal ISO 11469 (reik. 27),
    • turi būti įmanoma atskirti nuo kitų medžiagų,
    • neturi būti naudojamos paviršiaus apdirbimo priemonės (vietoj to rekomenduojama įdėti pigmento į plastiką),
    • kai balduose yra daugiau nei 10 % plastiko (pagal svorį), bent 50 % (svorio) turi būti perdirbta (reik. R30),
  • Metalai
    • metalai turi būti perdirbami (reik. R19),
    • kai balduose yra daugiau nei 50 % metalo (pagal svorį),
    • aliuminis: bent 50 % (svorio) turi būti perdirbta (reik. R20),
    • kiti metalai: bent 20 % (svorio) turi būti perdirbta (reik. R21),
  • Kamšalai (poroloniniai)
    • neturi būti naudojami halogeninti degumą mažinantys chemikalai (R32),
    • galioja ribojimas chemikalams (sunkiesiems metalams, halogenintiems junginiams, dažams) gamybos ir transportavimo metu (reik. R31, 33, 34, 35),
    • ribojama formaldehido emisija (reik. 36),
    • turi būti perdirbama 90 % gamybos atliekų (R37),
    • specialiai natūraliajam pluoštui: ribojamas gamybos nuotekų ir paviršiaus aktyvių medžiagų ChDS (reik. 38)
    • specialiai sintetiniam ir natūraliajam lateksui: ribojamas gamybos nuotekų ChDS ir BDS (bendras deguonies sunaudojimas), ribojami monomerų (1.3-butadieno) ir azoto amino likučiai (reik. 39, 40, 41),
    • specialiai poliuretanui (PUR): ribojimai pūtimui naudojamoms medžiagoms (reik. 42), pigmentų tipams (R43), negalima naudoti organinių alavo junginių (R44).
  • Tekstilė (apmušalai)
    • neturi būti naudojami halogeninti degumą mažinantys chemikalai (R48),
    • taikomi reikalavimai formaldehido emisijai iš tekstilės (reik. 54),
    • ribojamas kitų nurodytų chemikalų naudojimas (reik. 53),
    • ribojamas azo dažų naudojimas, dažymas su chromo ir metalų turinčiais kompleksiniais dažais (R49, 50, 51, 52),
    • ribojama CnDS ir BDS nuotekoms į  vandenį (reik. 55),
    • reikalavimai atsparumui naudojant ir  vėlimuisi (kokybei),
    • reikalavimai spalvų patvarumui ir plovimui arba valymui vandeniu (kokybė).
  • Paviršiaus apdirbimas
    • Medienos paviršiaus apdirbimas
    • neturi būti sveikatai pavojingų medžiagų (R13),
    • ribojama formaldehido emisija (R13),
    • ribojamas aplinkai pavojingų chemikalų naudojimas (R17),
    • ribojamas LOJ naudojimas bei emisija (R17, 18),
    • ribojamas aromatinių tirpiklių naudojimas (R15),
    • ribojamas kitų nurodytų chemikalų naudojimas (R14),
    • Metalo paviršiaus apdirbimas
    • neturi būti sveikatai pavojingų medžiagų (R23),
    • ribojamas LOJ naudojimas (R25),
    • ribojamas aromatinių tirpiklių naudojimas (R25),
    • ribojamas kitų nurodytų chemikalų naudojimas (R24),
    • ribojamas chromo, nikelio ir alavo dangų naudojimas (R22),
    • neleidžiamos dangos, kuriose yra kadmio,
    • nuriebalinimui neleidžiama naudoti halogenintų tirpiklių (pvz., TRI ar PER) (reik. R22).
  • Klijai
    • neleidžiama naudoti sveikatai pavojingų klijų (reik. 56),
    • jei klijų svoris pagamintuose balduose viršija 50 g:
    • organinių tirpiklių dalis neturi viršyti 5 % (reik. 68),
    • klijuose kamšalams draudžiama naudoti tirpiklius (reik. 68),
    • ribojamas aplinkai pavojingų chemikalų naudojimas (reik. 67),
    • tam tikras laisvojo formaldehido kiekis yra priimtinas, tačiau ribojamas (reik. 68),
    • ribojamas nurodytų chemikalų naudojimas (reik. 69).

Reikalavimai gamybai ir produktams:

    • naudojimo kokybė ir patvarumas,
    • vartotojui skirtos instrukcijos,
    • pakuotė,
    • gamybos atliekų minimizavimas,
    • nacionalinių gamybos įstatymų atitikimas,
    • reikalavimai turi būti vykdomi per visą licencijos galiojimo laikotarpį,
    • reikalavimai, kuriuos baldai turi atitikti, priklauso nuo medžiagų, iš kurių jie yra pagaminti ir nuo tų medžiagų kiekio balduose,
    • daugelis medžiagų yra leidžiamos, taikant tam tikrus bazinius reikalavimus,
    • kai medžiagos balduose yra daugiau, turi atitikti tikslesnius reikalavimus, pvz., medienai – 10 % apribojimas balduose, metalui – 50 % apribojimas ir pan.

Naudojimas

  • produktas turi atitikti nacionalinius, Europos ar kitus tarptautinius standartus (reik. 73) patvarumo, stiprumo, saugumo ir stabilumo srityse,
  • reikalavimai diferencijuojami pagal produkto naudojimo paskirtis (pvz., naudojimas buityje arba profesionalus naudojimas)
  • išbandytas atitinkamame institute.

Sertifikatai

 į viršų

Miškų priežiūros taryba (FSC)

FSC siekia užtikrinti, kad įmonės palaikytų ir skatintų tvarią miškininkystę.

FSC leidžia dviejų rūšių sertifikatus, kuriuos įteikia įmonėms, atitinkančioms šiuos kriterijus:

    • Miškų vadyba (Forest management - FM) – tai sertifikavimo standartas, skirtas miškų tvarkymo įmonėms.
    • Globos grandinė (Chain of Custody - CoC) – tai sertifikavimo standartas, taikomas tiekimo grandinei. FSC standartai egzistuoja kiekviename etape, pradedant medienos pjovimu ir baigiant galutiniu produktu. Turi būti sertifikuota visa tiekimo grandinė: nepakanka sertifikuoti tik vieną jos dalį, kad būtų gautas CoC sertifikatas.

Egzistuoja 2 kriterijai:

  • Žaliavos, gaunamos iš sertifikuotų ir nesertifikuotų šaltinių, turi būti laikomos atskirai. Tada įmonė gauna tokį sertifikatą:
    • Kontroliuojama ir sertifikuota mediena kompanijoje gali būti apdorojama kartu. FSC žymėjimas atliekamas pagal procentines vertes: sistema informuoja, kuri produkcijos dalis gali būti žymima FSC ženklu (pvz., kiek rąstų galima parduoti su FSC ženklu). Kita atsargų dalis gali būti apibūdinama kaip „kontroliuojama mediena“ ar bet kuriuo kitu terminu, tačiau ji negali būti parduodama su FSC ženklu. Jei įmonė papildomai perka ir visiškai nekontroliuojamas žaliavas, tokia mediena turi būti sandėliuojama (apdirbama) fiziškai atskirta, atskirai tvarkoma jos apskaita ir tokia mediena neturi būti maišoma su sertifikuota.

Ekologinis projektavimas

 į viršų

Ekologinis projektavimas yra grindžiamas būvio ciklo analizės koncepcija (Life Cycle Analysis - LCA) – baldų įmonė turi peržvelgti savo žaliavas tvarios miškininkystės aspektu, pakavimo, naudojimo bei visus kitus tarpinius etapus.

Yra aštuonios ekologinio projektavimo strategijos, kurios gali būti naudojamos atskirai arba kartu:

  • žaliavų atranka – pvz., FSC sertifikatu žymėtų, pagamintų iš perdirbtų medžiagų, sudėtyje neturinčių toksinių medžiagų (tirpiklių) žaliavų vartojimas,
  • dematerializacija – mažesnio medžiagų kiekio vartojimas, pasiekiant tą patį funkcionalumo lygį (pvz., lengvesnių kėdės kojų suprojektavimas),
  • gamybos našumas – įvairių priemonių naudojimas, pvz., gera praktika buityje (mažesnio atliekų kiekio generavimas, dažų purškimo efektyvumo didinimas, naudojant elektrostatinio dažymo metodus ir pan.) arba kitos gamybos technologijos pritaikymas (faneros naudojimas vietoj kietos medienos, paprastesnio surinkimo ir išrinkimo suprojektavimas ir pan.),
  • paskirstymas – pvz., pakartotinio naudojimo pakuotės,
  • produkto naudojimas – pvz., ergonomiškumas,
  • optimalus tarnavimo laikas – tarnavimo laiko ilginimas (lengviau valyti, remontuoti ir išrinkti; praktinis pavyzdys: vaikiškos kėdutės, kurias pertvarkius gali naudoti ir vyresni vaikai),
  • naudojimo pabaiga – pvz., perdirbimo paprastumas,
  • funkcionalumas – papildomų funkcijų suteikimas produktui taip, kad vieną daiktą būtų galima naudoti keliais atvejais.

Ekologinis projektavimas naudingas ir aplinkai, ir kompanijos ekonominei veiklai. Ekologinio projektavimo veiklos įgyvendinimo ekonominiai varikliai:

  • gilesnė įmonių įžvalga;
  • geresnis bendradarbiavimas su tiekėjais.

Egzistuoja ir išorinių veiksnių:

  • ekologinis projektavimas leidžia lengviau konkuruoti su kitomis kompanijomis,
  • teisės aktų atitikimas.

Naudinga nuoroda į papildomą informaciją apie ekologinį projektavimą: www.learn-ecodesign.net
http://www.seit.ee/files/Eco-design_in_the_Baltics_REVISED.pdf

„Žaliasis“ vartojimas

 į viršų

„Žaliasis“ viešasis vartojimas taikomas viešiesiems pirkėjams, kurie pirkdami produktus, paslaugas ar darbus įvertina aplinkosauginius elementus. Tai – būdas, kuriuo vyriausybė gali prisidėti prie sveikos aplinkos propagavimo. „Žaliasis“ produktas reiškia: mažiau atliekų, efektyvesnis energijos vartojimas, produktų toksiškumo ribojimas, perdirbtų komponentų naudojimas arba galimybė perdirbti.
Tai gali būti taikoma ir baldų gamybos įmonėms, produkciją gaminančioms viešajai valdžiai à biurams, mokykloms, vaikų darželiams, statyboms ir kt.

Galimi kriterijai:

  • Energijos suvartojimas, pvz., didesnis jos vartojimo efektyvumas.
  • Atliekų šalinimas:
    • šalinimo apimtys,
    • žalingas medžiagų poveikis,
    • medžiagų kiekis, kurį galima perdirbti.
  • Produkto patvarumas – ar jis sukurtas ilgai tarnauti.
  • Medienos kokybė ir sertifikavimas.
  • Gamybos procese naudojamos pavojingos medžiagos.

1 pavyzdys: bendruomenė planuoja pirkti tvoras ir lauko baldus. Jai reikės medžiagų, pvz., medienos iš tvarios miškininkystės valdymo principais grindžiamų miškų ar sintetinių medžiagų, pagamintų iš perdirbtų žaliavų.

2 pavyzdys: medienos pirkimas: aplinkosaugos požiūriu tvarioje pirkimo sutartyje, nustatant technines specifikacijas, galima remtis šiais kriterijais:

  • garantas, kad medienos kirtimo sparta neviršytų nuolatinio tvarumo reikalavimų;
  • kovai su žemės ūkio kenkėjais turi būti naudojami aplinkai nepavojingi ne cheminės prigimties metodai, turi būti vengiama cheminių pesticidų.

Naudingos nuorodos:

 į viršų