Lietuvos teisės aktai

ES teisės aktai

Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, 2000 m., Nr. 532/742 (pakeista 2002, Nr. 81-3501; 2003, Nr. 81(1)-3703, Nr. 81(2)-3703, Nr. 81(3)-3703)

Cheminių medžiagų klasifikacija, pakavimas ir žymėjimas (67/548/EEC)

Pavojingų preparatų klasifikacija, pakavimas ir žymėjimas (1999/45/EC)

• pateikia informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės, R- ir S- frazes bei kt.

• 1 priede (http://ecb.jrc.it/; www.infochema.lt) pateikiamas harmonizuotai suklasifikuotų pavojingų medžiagų sąrašas ir jų klasifikacija;

• gamintojai ir importuotojai informaciją apie pavojingumą privalo pateikti SDL ir etiketėse;
• baldų įmonė gali paprašyti SDL ir preparatui, kuris nėra suklasifikuotas kaip pavojingas, tačiau jame yra bent viena medžiaga, kurios koncentracija viršija 1 % (pagal masę) arba 0,2 % (pagal tūrį) ir kuri sukelia:

• pavojų sveikatai, aplinkai arba
• kuriai yra nustatytos leidžiamos ribinės koncentracijos darbo vietose;

• tuo atveju, jei medžiagos ar preparatai yra importuojami ir jų gamintojas nėra suklasifikavęs, baldų įmonė turi tai padaryti pati.

Saugos duomenų lapo reikalavimai ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarka (2001 m. Nr. 687)

Saugos duomenų lapai (91/155/EC, papildyta 01/58/EC)

• apibrėžia saugos duomenų lapų struktūrą;
• suteikia chemikalų naudotojams teisę iš gamintojų / importuotojų reikalauti SDL:

• profesionalūs naudotojai turi teisę reikalauti atitinkamos informacijos (kaip SDL) preparatams, kurie nėra klasifikuojami kaip pavojingi, bet juose yra žmogui ar aplinkai pavojingų medžiagų bei medžiagų, kurioms nustatytos ribinės koncentracijos darbo vietoje , jei tokių komponentų yra> 1 % (pagal masę) arba 0,2 % (pagal tūrį) (dujiniai preparatai). Kancerogenams taikomi griežtesni apribojimai)).

Higienos norma HN 36:2002 Draudžiamos ir ribojamos medžiagos (pakeista 2004 m. Nr.V-258)

Draudimai ir apribojimai (76/769/EEC)

• įpareigoja cheminių medžiagų naudotoją konkrečiuose procesuose ar gaminiuose nenaudoti nurodytų chemikalų. Kai kurios medžiagos yra visiškai uždraustos.
  
  Apriboto naudojimo ir uždraustų baldų gamybos procese naudoti medžiagų sąrašas pateikiamas Produktų saugos skyriuje.

Lietuvos teisės aktai

ES teisės aktai

Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės, Nr.624 (pakeista 2002 m, Nr. 267)
Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės, Nr.623 (pakeista 2002 m., Nr.267)
Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, 2004 m, Nr.D1-71

WFD (2000/60/EC) DSD (76/464/EEC)

• pateikiami pavojingų ir prioritetinių medžiagų sąrašai:  
• Sąrašas I – prioritetinės pavojingos medžiagos ((patvirtinta: 2001 12 21, Nr.623; iš dalies pakeista 2002 05 22, Nr.267).
• Sąrašas II – pavojingos medžiagos (patvirtinta 2001 12 21, Nr.624; iš dalies pakeista 2002 05 22, Nr.267); II-ąjį sąrašą sudaro dvi dalys: „A “dalis - ES mastu svarbios medžiagos, ir „B “ dalis - Lietuvai prioritetinės medžiagos
• reikalaujama nustatyti pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų naudojimą ir išmetimus;
  
• nustato leidžiamas išmetimų į aplinką koncentracijas;
  
• reikalauja parengti pavojingų medžiagų  išmetimų į aplinką priemonių ir mažinimo programas.

Helsinkio konvencija, rekomendacija 19/5

• HELCOM rekomendacijoje 19/5, 3 priede pateikiamas sąrašas medžiagų, kurios kelia rūpestį savo neigiamu poveikiu Baltijos jūrai; 
  
• reikalauja teikti ataskaitas apie išmetimus (taip pat ir nenumatytus išmetimus);
  
• reikalauja iki 2020 metų nutraukti sąraše išvardintų medžiagų naudojimą.

Lietuvos teisės aktai

ES teisės aktai

Teršalų sąrašas (2000 Nr. 470/581)
Aplinkos oro užterštumo normos (2001 Nr. 591/640)
Reikalavimai dėl aplinkos kokybės vertinimo (2001 Nr. 596)

96/62/EC
Dukterinės direktyvos: 1999/30/EC
2000/69/EC

• Jais nustatomi reikalavimai trylikai oro teršalų (SO2, NO2, kietosios dalelės (dūmai), suspenduotos dalelės, Pb, ozonas, benzenas, CO, aromatiniai angliavandeniliai, Cd, As, Ni, Hg);

Praktinės priemonės ir standartai yra išdėstyti dukterinėse direktyvose:

• 1999/30/EEC – išmetamų teršalų ribinės vertės à SO2, NO2, suspenduotoms dalelėms, Pb;
• 2000/69/EC – išmetamų teršalų ribinės vertės à CO ir benzenui

LOJ, susidarančių naudojant tirpiklius, emisijos ribojimas (2002 m. Nr. 620, 2003 Nr. 318)

99/13/EC

• Taikoma, jei tirpiklio suvartojimas (tonomis per metus) yra:
• >15 t/m. medienos padengimui;
• > 5 t/m. medienos laminavimui, klijų padengimui;
• > 25 t/m. medienos impregnavimui;
• >1 t/m. paviršių valymui.
• Čia apibrėžiami taršos mažinimo tikslai, taikant išmetamų teršalų ribines vertes (išreiškiamas maksimalia tirpiklio koncentracija išmetamose dujose) ir išsklaidytos taršos vertes (išreiškiama tirpiklio įvesties procentine išraiška): šios vertės turi būti pasiekiamos taikant atitinkamas taršos mažinimo technologijas arba pakeičiant technologijas (technologijos, naudojančios mažą tirpiklio kiekį arba visai nenaudojančios tirpiklio).
• Nauji įrenginiai turi atitikti reikalavimus nedelsiant, jų paleidimo momentu;
• Esami įrenginiai turi reikalavimus atitikti palaipsniui:
• jeigu rengiamas taršos mažinimo planas: nuo 2005 m. spalio 31 d.
• direktyvos išmetamų teršalų ribinių verčių ir išsklaidytos taršos ribinių verčių atitikimas: nuo 2007 m. spalio 31 d.
• medžiagų, kurioms priskiriamos šios rizikos frazės - R45, R46, R49, R60, R61 (KMR), keitimas kitomis: per trumpiausią įmanomą laikotarpį;
• medžiagų, kurioms priskiriamos šios rizikos frazės - R45, R46, R49, R60, R61 bei R40 halogenintų LOJ kontrolė ir išmetimų ribinės vertės: nuo 2007 m. spalio 31 d.

Be to, operatorius, kuriam taikomi reikalavimai, privalo:

• registruoti įrenginius;
• kasmet parengti tirpiklių valdymo planą, skirtą nustatyti išsklaidytą taršą arba suderinti taršos mažinimo planą su reguliuojančiomis institucijomis; kasmet ir pareikalavus teikti ataskaitas apie taršos apimtis;
• matuoti anglies koncentraciją išmetamose dujose.

LOJ ribojimas dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose (2005 m. Nr. D1-379/4-273)

2004/42/EC

• Taikoma – dažai, lakai (plakiravimo dažai medienai, nepermatomi lakai medienai, vienkomponentės specialiosios  dangos, dvikomponentės specialiosios paskirties (pvz., grindų)  dangos, daugiaspalvės dangos, dekoratyvinės  dangos). Nustatytos ribinės vertės maksimaliam LOJ kiekiui dažuose, lakuose.
• LOJ ribinės vertės produktuose įsigalios 2 etapais: 1) nuo 2007 sausio 1 d., 2) griežtesni reikalavimai nuo 2010 sausio 1d. (taisyklių 2 priedas).
• Tiekiant tokius produktus rinkai, juos reikės paženklinti specialia etikete. Etiketėje turės būti nurodyta gaminio kategorija ir reglamentuojama ribinė LOJ vertė (gramais litre) bei maksimalus LOJ kiekis gramais litre parengto naudojimui produkto.

Nacionaliniai limitai sieros dioksidui, azoto oksidams, LOJ, amoniakui (2003 Nr. 468)

2001/81/EC

• Metinės SO2, NOx, LOJ, NH3 emisijos vertės iki 2010 m. turi būti sumažintos iki nacionalinių ribinių verčių.
• Nacionalinės emisijos ribos yra nustatomos ir taikomos visoje šalies teritorijoje, visiems taršos šaltiniams.

Lietuvos teisės aktai

ES teisės aktai

Produktų saugos įstatymas (1999 m. Nr. VIII-1206; 2001 m. Nr. IX-427; 2004 m. Nr. IX-1988)

Bendroji produktų sauga (01/95/EC)

• draudžia tiekti rinkai tuos produktų pateikimą rinkai, kurie įprastai naudojant kelia pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai
• pateikia specifinius reikalavimus atskiriems gaminiams, pvz., mediniams žaislams, žvakėms

Higienos norma HN 36:2002 Draudžiamos ir ribojamos medžiagos (pakeista 2004 m. Nr.V-258)

Draudimai ir ribojimai
(76/769/EEC)

• įpareigoja nenaudoti nurodytų chemikalų konkrečiuose gaminiuose. Kai kurios medžiagos yra visiškai uždraustos.
  • Baldų ir apmušalų gamyboje draudžiama naudoti bromintas degumą mažinančias medžiagas.
  • Tekstilės gaminiuose draudžiama naudoti degumą mažinančias medžiagas.
  • Ribojamas konservantų su variu, chromu, arsenu naudojimas.
  • Draudžiama tiekti rinkai medieną, apdirbtą naudojant kreozoto alyvą.

Papildomą informaciją rasite šio skyriaus temoje „Ribojamos ir draudžiamos medžiagos“.

Lietuvos teisės aktai

ES teisės aktai

Atliekų tvarkymo įstatymas, (2004 m., aktuali redakcija – nuo 2005 m.)
Atliekų tvarkymo taisyklės (2003 m.)

Atliekų tvarkymo direktyva (75/442/EEC)      (91/156/EEC)

• Direktyva nustato ir apibrėžia pagrindines ES atliekų teisės aktų koncepcijas;
• Atliekos apibrėžiamos kaip tai, ką atliekų turėtojas „išmeta arba ketina išmesti“. Tai reiškia, kad atliekos interpretuojamos plačiai. Kompanijos generuojamos atliekos gali turėti ekonominę vertę ir vis tiek būti atliekomis. Be to, atliekos, kurias galima perdirbti, taip pat yra atliekos. Pavyzdžiui, jei kompanijoje generuojamos medienos atliekos, jos ir bus traktuojamos kaip atliekos, nesvarbu, kaip jos tvarkomos toliau (sudeginamos kompanijos katilinėje ar parduodamos kitai kompanijai, panaudojamos briketų gamybai ir pan.).
• Atliekų tvarkymo hierarchijos principai (mažėjančia palankumo aplinkai tvarka):
  • atliekų vengimas,
  • atliekų mažinimas,
  • pakartotinis panaudojimas,
  • naudingų medžiagų regeneravimas,
  • panaudojimas energijos gamybai,
  • šalinimas.

Papildomą informaciją apie atliekų tvarkymo principus, susijusius su atliekų valdymo hierarchija, rasite šio skyriaus temoje Praktinės priemonės.

• Reikalaujama, kad įmonės atliekų tvarkymo operacijoms gautų leidimą.
• Kiti baldų gamintojams aktualūs pagrindiniai principai:
  • „Kuo arčiau šaltinio“ – išmetimui skirtos atliekos turi būti tvarkomos kaip įmanoma arčiau šaltinio.
  • „Teršėjas moka“ – atliekų gamintojas turi sumokėti už jų šalinimą.
  • „Gamintojo atsakomybė“ – produkto gamintojas yra atsakingas už sugeneruotas atliekas.

Atliekų tvarkymo taisyklės (2003 m.)

Pavojingų atliekų direktyva
(91/689/EEC)

• Išdėsto kriterijus atliekų klasifikacijai, kuri yra atliekų tvarkymo priemonių esmė;
• Reikalauja, kad įmonės teiktų ataskaitas nacionalinei valdžiai;
• Apibrėžia pavojingų atliekų sąvoką, prieduose pateikdama detalius sąrašus:
  • I priedas – bendrųjų pavojingų atliekų tipų kategorijos, pateiktos pagal atliekų prigimtį arba veiklą, kurioje jos generuojamos. Pateikiamų tipų atliekos gali būti skystos, dumblas arba kietos.
  • II priede pateikiami atliekų komponentai, kurie jas paverčia pavojingomis.
  • III priede pateikiamos atliekų savybės, kurios jas paverčia pavojingomis.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (2001 m., Nr. IX-517; 2005 m. Nr. X-286)

Pakuotės atliekos (94/62/EC)
(2004/12/EC)

• Pateikia kriterijus, paaiškinančius terminą „pakuotė“. Priede pateikiami aiškūs pavyzdžiai.
• Reguliuoja rinkai tiekiamas pakuotes ir visas pakuočių atliekas.
• Pirminis prekių pardavėjas privalo nemokamai surinkti iš vartotojų prekių pakuotes ir pakavimo atliekas.
• Atliekų surinkimo įsipareigojimas taikomas ir pavojingų prekių pakuotėms. Pakuočių, kuriose vis dar yra pavojingų atliekų (pvz., dažai, lakas), baldų gamintojas neturi grąžinti jų tinkamai neišvalęs.

Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai (2002 m. Nr. 699; 2005 m. Nr. D1-601)

Atliekų deginimas
(2000/76/EC)

• Aktualu baldų gamintojams, kurie turi arba planuoja įrengti deginimo įrenginius, skirtus medienos atliekų deginimui jų generavimo vietoje.
• Taikoma ne tik įrenginiams, kurie yra skirti atliekų deginimui, bet ir „papildomai deginimo“ įrangai (įrangai, kuri vartoja atliekas kaip įprastinį arba papildomą kurą).
• Reikalauja, kad visai deginimo įrangai būtų išduodami specialūs leidimai;
• Siūlo, kad kaip įmanoma daugiau deginimo proceso metu gautos šilumos būtų naudingai suvartota.
• Prieduose pateikiamos ribinės deginimo įrangos į atmosferą išmetamų teršalų vertės.

Lietuvos teisės aktai

ES teisės aktai

TIPK leidimų išdavimas, atnaujinimas ir panaikinimas (2002 m, Nr. 80; 2002  Nr. 333; 2003  Nr. 590, Nr.683; 2004 Nr. D1-293; 2005, Nr. D1-330)

TIPK (96/61/EC) 

• TIPK įrenginių valdytojams (pagal Direktyvos I priedą) ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 31 d. reikia iš valdžios institucijų gauti integruotą leidimą.
• Visoms kitoms įmonėms, kurios šiuo metu turi aplinkosauginius leidimus gamtos išteklių naudojimui, TIPK leidimą reikia gauti ne vėliau nei iki 2008 m. gruodžio 31 d.
• Prašyme leidimui gauti
• turi būti pateikti visi naudojami chemikalai (įskaitant prioritetinius pavojingus) bei pavojingų medžiagų emisija į atskiras aplinkos terpes, nurodant emisijos poveikį aplinkai.
• Reikalaujama, kad tarša būtų mažinama taikant GPGB ir imantis atitinkamų emisijos mažinimo priemonių (pvz., keičiant pavojingas medžiagas kitomis, įrengiant uždarą sistemą, taikant inžinerines priemones, sumažinant ir (arba) perdirbant atliekas).
• Leidimuose turi būti įvertinamas visas gamyklos poveikis aplinkai, pvz., emisija į orą, vandenį ir žemę, atliekų generavimas, žaliavų naudojimas, energijos efektyvumas, triukšmas, nelaimingų atsitikimų prevencija ir vietos sutvarkymas uždarymo atveju.
• Leidimo sąlygos, įskaitant išmetamų teršalų ribines vertes, turi būti grindžiamos Geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB).
• Viršijus nurodytas ribines vertes, turi būti teikiamos ataskaitos apie medžiagų, pateikiamų priede, išmetimus į orą ir vandenį.