Cheminės medžiagos ar preparato pavojingumas - tai jam būdinga savybė sukelti žalą. Pagal chemikalų teisinius aktus yra apibrėžiami trys savybių tipai. Jos nustatomos tyrimų keliu.
Fizikinės -cheminės savybės apibrėžia, kaip medžiaga „elgiasi“gamybos proceso metu ar būdama produkte. Daugiau informacijos apie šias savybes galima rasti SDL, 9 skyriuje (fizikinės ir cheminės savybės) bei 10 skyriuje (stabilumas ir reaktyvumas).
Sprogūs: kietieji, skystieji ar gelio pavidalo chemikalai, kurie taip pat gali sureaguoti egzotermiškai be atmosferinio deguonies (tuo būdu sparčiai besiskleidžiant dujoms) ir prie atitinkamų bandymo sąlygų sprogsta, greitai sudega arba kaitinami sprogsta iš dalies uždaroje erdvėje.
Sprogūs
R 2 Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties,ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
R 3 Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
Oksiduojantys: chemikalai, kurie sureagavę su kitomis, ypač – degiomis medžiagomis, sukelia intensyvias egzotermines reakcijas
Oksiduojantys
R 7 Pavojinga gaisro atžvilgiu
R 8 Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis
R 9 Gali sprogti sumaišyta su galinčiomis degti medžiagomis
Ypač degūs: skystos ir dujinės medžiagos bei preparatai, kurie užsidega po kontakto su oru prie aplinkos temperatūros ir slėgio ( Pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 0 laipsnių pagal C ir virimo temperatūra žemesnė ar lygi 35 laipsniai pagal C. )
Ypač degūs
R 12 Ypač degi
Labai degūs:
Chemikalai, kurie gali įkaisti ir galiausiai užsidegti aplinkos temperatūroje be papildomos energijos po kontakto su oru arba
kieti chemikalai, kurie gali užsiliepsnoti, po trumpo kontakto su ugnies šaltiniu ir kurie toliau dega arba sudega pašalinus ugnies šaltinį arba
skysti chemikalai, pasižymintys itin žema pliūpsnio temperatūra (Žemiau 21 oC) arba
chemikalai, kurie, po kontakto su vandeniu arba drėgnu oru, pavojingais kiekiais išskiria itin sprogias dujas
Labai degūs
R 11 Labai degi
R 15 Reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas
R 17 Savaime užsideganti ore
Degūs: Skysti chemikalai, pasižymintys žema pliūpsnio temperatūra (Lygi arba didesnė nei 21 oC ir žemesnė arba lygi 55 oC, kaip apibrėžta VI priede)
Degūs
R 10 Degi
Papildomos frazės (jei klasifikuojama kaip pirmiau):
R 1 Sausa gali sprogti
R 4 Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius
R 5 Kaitinama gali sprogti
R 6 Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje
R 7 Pavojinga gaisro atžvilgiu
R 14 Smarkiai reaguoja su vandeniu
R 16 Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis
R 18 Naudojama gali sudaryti degius (sprogius)garu (oro)mišinius
R 19 Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus
R 30 Naudojama gali tapti labai degi
R 44 Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta
Toksinės savybės apibrėžia, kokį poveikį medžiaga gali daryti žmogaus sveikatai, viršijus tam tikrą dozę. Medžiaga į žmogaus organizmą gali patekti nurijus, įkvėpus ir tiesiogiai susilietus su oda ar akimis. Iš esmės apibrėžiami du toksiškumo tipai:
ūmus toksiškumas -> poveikio rizikos indikatorius po vieno trumpalaikio kontakto.
lėtinis toksiškumas -> poveikio rizikos indikatorius po pasikartojančio arba ilgalaikio kontakto, mažesnėmis nei ūmaus toksiškumo dozės.
Daugiau informacijos apie šias savybes rasite SDL 11 skyriuje „toksikologinė informacija“
Labai toksiški: chemikalai, kurie labai mažais kiekiais yra mirtini arba sukelia ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą (Mirtinos dozės žiurkėms: 25 mg/kg kūno masės nurijus, £ 50 mg/kg per odą arba £ 0.5 mg/kg įkvėpus, kaip apibrėžta VI priede)
Labai toksiški
R 26 Labai toksiška įkvėpus
R 27 Labai toksiška susilietus su oda
R 28 Labai toksiška prarijus
R 39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Toksiški: chemikalai, kurie mažais kiekiais yra mirtini arba sukelia ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą ( Mirtinos dozės žiurkėms: £ 2000 mg/kg kūno masės nurijus, £ 2000 mg/kg per odą, £ 20 mg/kg įkvėpus, kaip apibrėžta VI priede )
Toksiški
R 23 Toksiška įkvėpus
R 24 Toksiška susilietus su oda
R 25 Toksiška prarijus
R 39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
R 48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
Kenksmingi: chemikalai, kurie gali sukelti mirtį arba ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą ( Mirtinos dozės žiurkėms: £ 2000 mg/kg kūno masės nurijus, £ 2000 mg/kg per odą, £ 20 mg/kg įkvėpus, kaip apibrėžta VI priede )
Kenksmingi
R 20 Kenksminga įkvėpus
R 21 Kenksminga susilietus su oda
R 22 Kenksminga prarijus
R 48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R 65 Kenksminga –prarijus,gali pakenkti plaučius
R 68 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Kancerogeninės: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti vėžį arba padidinti jo tikimybę. Priklausomai nuo įrodymų, išskiriamos trys kategorijos:
I – žinomi kancerogenai žmonėms.
II – turi būti laikomi kancerogeniškais, yra įrodymų iš ilgalaikių tyrimų su gyvūnais ar kitų informacijos šaltinių.
III – yra įtarimas, tačiau nepakanka įrodymų šios kategorijos kancerogenams perkelti į II kategoriją.
Kancerogeninės 3 kategorija
R 45 Gali sukelti vėžį
R 49 Gali sukelti vėžį įkvėpus
Kancerogeninės 3 kategorija
R 40 Įtariama, kad gali sukelti vėžį
Mutageninės: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti paveldimus genetinius defektus arba padidinti jų tikimybę. Yra išskiriamos trys grupės, analogiškai pagal kancerogenų klasifikaciją.
Mutageninės 1 ir 2 kategorijos
R 46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus
Mutageninės 3 kategorija
R 68 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Toksiški reprodukcijai: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti arba padidinti nepaveldimo neigiamo poveikio vaisiui tikimybę (žala negimusiam vaikui) ir / arba neigiamai veikti vyriškas, moteriškas reprodukcines funkcijas ar jų potenciją. Yra išskiriamos trys grupės, analogiškai pagal kancerogenų klasifikaciją
Toksiški reprodukcijai 1 ir 2 kategorijos
R 60 Kenkia vaisingumui
R 61 Kenkia negimusiam vaikui
Toksiški reprodukcijai 3 kategorija
R 62 Gali pakenkti vaisingumui
R 63 Gali pakenkti negimusiam vaikui
Ardantys: chemikalai, kurie po kontakto su gyvais audiniais gali juos sunaikinti, pvz., rimtai nudegint
Ardantys
R 34 Nudegina
R 35 Stipriai nudegina
Dirginantys: neardantys chemikalai, kurie, trumpalaikio, ilgalaikio ar pasikartojančio kontakto su oda ar gleivine metu, gali sukelti odos uždegimą, pažeisti akis, rimtai jas sužaloti arba dirginti kvėpavimo takus
Dirginantys
R 36 Dirgina akis
R 37 Dirgina kvėpavimo akus
R 38 Dirgina odą
R 41 Gali smarkiai pažeisti akis
Jautrinantys: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpus ar patekus per odą, gali sukelti padidinto jautrumo reakciją, o toliau liečiantis su medžiaga ar preparatu, atsiranda papildomas neigiamas poveikis, pvz., padidintas kvėpavimo takų jautrumas (astma) arba padidintas odos jautrumas (pvz., kontaktinis dermatitas).
Kenksmingi
R 42 Gali sukelti alergiją įkvėpus
Dirginantys
R 43 Gali sukelti alergiją susilietus su oda
Papildomos rizikos frazės (jei klasifikuojama kaip pirmiau):
R 29 Reaguodama su vandeniu,išskiria toksiškas dujas
R 31 Reaguodama su rūgštimis,išskiria toksiškas dujas
R 32 Reaguodama su rūgštimis,išsiskiria labai oksiškas dujas
R 33 Pavojinga – kaupiasi organizme
R 64 Kenkia žindomam vaikui
R 66 Pakartotinas poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą
R 67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą
Ekotoksinės savybės apibūdina chemikalo aplinkai keliamą pavojų ir likimą joje. Aplinkosauginė klasifikacija šiuo metu iš esmės grindžiama: i) ūmiu toksiškumu vandens aplinkai ir medžiagų elgsena vandens ekosistemoje, ii) medžiagos savybėmis, pavojingomis ozono sluoksniui ir iii) savybėmis, kurios yra pavojingos sausumos aplinkai. Pavojingumo aplinkai kriterijai yra tebevystomi.
Daugiau informacijos apie šias savybes rasite SDL, 12 skyriuje „ekologinė informacija“.
Medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, nedelsiant arba po kurio laiko daro arba gali daryti žalą vienam arba daugiau aplinkos komponentų.
Pavojingi aplinkai
R 50 Labai toksiška vandens organizmams
R 51 Toksiška vandens organizmams
R 52 Kenksminga vandens organizmams
R 53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus
R 54 Toksiška augmenijai
R 55 Toksiška gyvūnijai
R 56 Toksiška dirvožemio organizmams
R 57 Toksiška bitėms
R 58 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus
R 59 Pavojinga ozono sluoksniui
Pavojingumas vandens aplinkai apibrėžiamas medžiagos toksiškumu vandens aplinkai, biologiniu skaidomumu ir biologinio kaupimosi potencialu. Žala aplinkai labai priklauso nuo šių savybių junginio:
ūmus toksiškumas vandeniui -> poveikio po vieno trumpalaikio kontakto su vandens organizmais indikatorius.
biologinis skaidomumas -> medžiagos patvarumo aplinkoje indikatorius. Kuo lėtesnis skaidymosi procesas, tuo ilgiau medžiaga išlieka aplinkoje.
biologinis kaupimasis -> tendencijos medžiagai koncentruotis supančios terpės organizmuose -> kuo greičiau medžiaga paimama ir lėčiau metabolizuojama arba pašalinama, tuo didesnis biologinio kaupimosi rodiklis.
Jei toksiškumas vandeniui, biologinis kaupimasis ir patvarumas (pvz., itin mažas biologinis skaidomumas) pasiekia konkrečias ribines vertes, tokios medžiagos jau vadinamos patvariomis, biologiškai besikaupiančiomis ir toksiškomis medžiagomis (PBT), kurios kelia didelį rūpestį aplinkai. Žala aplinkai padaroma sudarkant ekosistemų struktūrą ir funkcionavimą. Išskyrus ūmųjį toksinį poveikį, yra sunku stebėti žalą aplinkai ir nustatyti ryšį su chemikalais, kadangi koncentracija aplinkoje yra labai maža, kartais medžiagos aptinkamos labai toli nuo jų emisijos šaltinio (pernešimas atmosfera) ir poveikis gali būti uždelstas.
Jei neturite jokios informacijos apie biologinio kaupimosi faktorių, galite žiūrėti tirpumą vandenyje ir pasiskirstymo koeficientą (log Kow) -> jie apibrėžia medžiagos elgseną nuotekų valymo įrenginiuose ir aplinkoje. Prastai vandenyje tirpstančios medžiagos adsorbuosis prie dalelių (nuosėdų) arba gali kauptis vandens organizmų kūno riebaluose. Medžiagos, kurių log Kow > 3, yra priskiriamos biologiškai besikaupiančioms, jei priešingai neįrodoma atlikus biologinės koncentracijos tyrimus (su žuvimis).
Kokios cheminės medžiagos ir preparatai yra naudojami ir kokiems tikslams (registras)?
Cheminių medžiagų registras yra duomenų bazė, skirta informacijai apie įmonėje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus tvarkyti. Kokius duomenis kaupti registre priklauso nuo to, kam ketinama naudoti registro informaciją. Registrą galima naudoti įvertinant riziką vartotojui, darbininkui, jis gali padėti atitikti kitus reikalavimus (pvz., oro taršos, vandenų, atliekų), jis gali pagelbėti teikiant ataskaitas ar prašymą leidimui gauti.
Teisės aktai reikalauja vesti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitą. Šiame skyriuje kalbama apie tai, kaip išplėtus būtinus reiklavimus, apskaitą galima panaudoti ir kitiems tikslams.
Pagrindiniai duomenys, kurie visada turėtų būti registre, yra chemikalo tapatybė, tiekėjas ir (arba) gamintojas, klasifikacija (pavojingumo simboliai, rizikos ir saugos frazės), sunaudojamas kiekis, taip pat nuoroda kur cheminė medžiaga ar preparatas naudojamas įmonėje. Galima įvesti ir informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų technologinę paskirtį procesuose ar gaminiuose.
1. Registro poreikio nustatymas – kokia
informacija reikalinga kokiems tikslams? Į
bendrą diskusiją reikia įtraukti visus
suinteresuotus darbuotojus. 2. Projekto planavimas. Paskiriamas
projekto vadovas, kuris organizuoja
registro sudarymą. Aptariama ir
planuojama, kas, ką ir iki kada turi
padaryti. 3. Diskusijos ir sprendimo priėmimas dėl registro struktūros. Kokia informacija,
atsižvelgiant i nustatytus poreikius, turi
būti registre,kokia programinė įranga,
kokios paieškos galimybės, kaip būtų
galima vėliau duomenų bazę išplėsti,
ryšys su kita įmonės programine įranga ir
kt. 4. Pirmasis bandymas. Duomenų rinkimas,
pavyzdžiui,vienam padaliniui. Aptariamos
problemos, sunkumai, jei reikia,
peržiūrima registro struktūra, planavimas
ir pan. 5. Į registrą suvestos informacijos kokybės patikrinimas (tam būtina tinkama
kompetencija!). Jei reikia, tolimesnis
duomenų rinkimas iš gamintojų ir tiekėjų
(žr.7 skyrių “Informacijos apie cheminių
medžiagų keliamą riziką gavimas ”). 6. Registro veikimo patikrinimas –ar
duomenų bazė pateikia tokius atsakymus,
kokių tikėtasi? Aptarimas su kitais
ekspertais ir būsimais registro naudotojais
(žr. kontrolinio klausimyno klausimus 5
skyriuje “Vidaus auditas ”). 7. Duomenų visai įmonei surinkimas ir suvedimas, registro tvarkymo ir
atnaujinimo procedūros sukūrimas.
Svarbu neužmiršti numatyti resursų registro atnaujinimui.
Registro lentelės pavyzdys
Paaiškinimai
1 Prekinis produkto pavadinimas yra tas, kuris nurodytas etiketėje. Atskiros cheminės medžiagos atveju jis gali sutapti su jos cheminiu pavadinimu (žr. 5.1).
2 Nurodykite, ar tai medžiaga, ar preparatas. Medžiagai įveskite M, preparatui – P.
3 Galbūt chemikalas turi plačiai žinomą įmonės viduje naudojamą pavadinimą. Verta jį nurodyti registre.
4 Nurodykite tiekėjo pavadinimą (t.y. tos įmonės, kurioje užsakomas chemikalas jį perkant ir į kurią kreipiamasi su klausimais, pavadinimą).
5.1- 5.2 Priklausomai nuo cheminio produkto prigimties ir SDL, etiketėje bei kitoje techninėje dokumentacijoje pateiktos informacijos, išvardinkite žinomas sudėtines dalis, t.y. komponentus su jų pavadinimais ir CAS (EB) numeriais. CAS (EB) numeris yra būtinas. Surašykite tuos komponentus, kurieklasifikuojami kaip pavojingi. Vieną eilutę paskirkite pačiam produktui ir po vieną – kiekvienam komponentui.
6 Pavojingų komponentų koncentracijos ar bent jų ribos paprastai būna nurodytos SDL ar etiketėje.
7 Preparato (pirma eilutė) ir atskirų komponentų klasifikacija.
8 Rizikos frazes nurodykite pagal pavojaus tipą: pavojinga sveikatai, pavojinga aplinkai, pavojinga dėl fizikinių cheminių savybių, įterpkite S-frazes.
9 Nurodykite paskutinio SDL peržiūrėjimo datą. Jei SDL neturima, įveskite, pavyzdžiui, “0”.
10 – 11 Nurodykite per tam tikrą laikotarpį (pvz.: metus) sunaudotą chemikalo kiekį (kg). Jis apskaičiuojamas: kiekis laikotarpio pradžioje + nupirktas kiekis – likutis laikotarpio gale.
12 Naudinga produktus suskirstyti pagal jų techninę paskirtį naudojant. Pavyzdžiui, dažai ir lakai, marginimo dažai, dažai tekstilei, tirpikliai-valikliai, valikliai vandens pagrindu, metalų koncentratas galvanikai ir pan. Stenkitės nesudaryti daugiau kaip 20 skirtingų produktų grupių.
13 Pažymėkite, ar cheminė medžiaga patenka į galutinį produktą. Įveskite “taip” visoms medžiagoms, kurios:
1) yra galutinio produkto sudėtyje (pvz.: lakai, plastifikatoriai) arba
2) gamybos proceso metu liečiasi su galutiniu produktu ir gali likti ant jo paviršiaus (pvz.: valikliai).
14 Sudarykite neilgą vietų (cechai, procesai, salės, įrengimai), kuriose įmonėje naudojami chemikalai, sąrašą. Pradėkite nuo tiksliai apibrėžtų vietų (pvz.: klijavimas, marginimas ir pan.), o ne nuo atskirų darbo vietų.
Kaip gauti su chemikalais susijusią informaciją (informaciją apie pavojingumą)?
Kiekviena baldų įmonė privalo turėti informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Todėl kiekviena įmonė turi bendradarbiauti su chemikalų tiekėjais, kad gautų atnaujintus ir geros kokybės saugos duomenų lapus bei kitą cheminių medžiagų keliamai rizikai kontroliuoti reikalingą informaciją. Žmogus, atsakingas už šį bendradarbiavimą, privalo gerai žinoti, kokia informacija turi būti pateikta, kokios galima prašyti papildomai, kaip ją naudoti ir interpretuoti.
Prieš perkant bet kokius chemikalus mes rekomenduojame gauti SDL ir įvertinti visus aplinkosauginius, sveikatos ir saugos bei techninius aspektus.
Pavyzdžiui, prašant saugos duomenų lapo, dažnai yra atsakoma, kad chemikalas nėra pavojingas ir jam nereikia SDL. Pateiktos dvi schemos padės išsiaiškinti, kaip elgtis gavus tokį atsakymą.
Kaip patikrinti, ar chemikalo etiketė yra teisinga?
Kontrolinis sąrašas – tai pagalbinis įrankis, skirtas patiems įvertinti ir užtikrinti, kad nebūtų praleisti svarbūs produkto aspektai. Atminkite, kad kontrolinis sąrašas nėra privalomas (visa jame paminėta informacija nėra įstatymo reikalaujama),tačiautai yra pagalbinė priemonė asmenims, tikrinantiems saugos duomenų lapo (SDL) kokybę.
Kontrolinį sąrašą parengė Švedijos chemikalų pramonės asociacija ir Švedijos plastikų ir chemikalų federacija leidinyje „Saugos duomenų lapų kūrimo menas – kontrolinis sąrašas“.
Produkto pavadinimas pateikiamas ant visų dokumento puslapių, pageidaujama – viršutinėje puslapio antraštėje
Pateikti puslapių numeriai, pageidaujama paminėti bendrą puslapių skaičių, pvz., „1 (8) psl.“
Pirmajame SDL puslapyje pateikta leidimo / peržiūros data (gali būti pateikiama ir kiekviename puslapyje)
Peržiūrėjus esamą SDL, ten, kur pokyčiai padaryti arba 16 skyriuje (arba kitomis priemonėmis, pvz., pridedamame laiške) turėtų būti pateikiama informacija apie svarbius pokyčius
Po peržiūros turi būti keičiama esama SDL leidimo data arba versijos numeris
Produkto pavadinimas identiškas tam, kuris pateikiamas etiketėje (pakuotėje) ir kituose produkto dokumentuose
Pateiktas cheminis pavadinimas (jei produktas – gryna cheminė medžiaga)
Pateikiama produkto vartojimo paskirtis. Jei jų yra kelios, pateikiamos populiariausios. Taip pat gali būti pateikiamas trumpas produkto funkcijų aprašymas
Teisingai pateikiamas tiekėjo pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai. Gali būti pateikiami kompanijos el. pašto ir interneto svetainės adresai
Pateikiami atsakingos šalies (kurioje vykdoma produkto rinkodara) kompanijos pavadinimas, adresas ir telefono numeris (jei pirmiau pateiktas tiekėjas yra kitoje valstybėje)
Jei tiekėjas – agentas arba atstovas, galima nurodyti gamintojo pavadinimą ir adresą
Turi būti nurodytas telefono numeris avarijos atveju. Šiuo numeriu turi būti galimybė prisiskambinti visą parą, ištisus metus
Avariniu telefono numeriu galite gauti patarimus apsinuodijimo ir (arba) gaisro (avarijos) atveju
Nurodomi komponentai, oficialiai klasifikuojami kaip pavojingi sveikatai arba aplinkai. Tokiu pačiu būdu, kaip ir 1 priede, pateikiami kiekvienos medžiagos grynąja jos forma pavojaus kodai ir rizikos frazės. Be to, turi būti pateikiamos frazės apie sprogumo ar degumo pavojus. Turi būti pateikiama nuoroda į 16 skiltį, kurioje turi būti parašytas visas kiekvienos iš R frazių tekstas
Komponentai, nepateikiami 1 priede, įvertinami pavojaus sveikatai ir aplinkai aspektu ir, jei tinka, suklasifikuojami; jiems priskiriami pavojaus simboliai bei rizikos frazės, nurodomos kaip pirmiau pateiktoms medžiagoms
Pateikiami šių medžiagų EC rodikliai
Pateikiami šių medžiagų CAS numeriai
Nurodomos visos medžiagos, suklasifikuotos kaip didinančios jautrumą – netgi tos, kurių procentinės vertės yra mažesnės nei klasifikacijoje nurodytos ribos
Pateikiamos visos medžiagos, kurioms yra nustatytos Bendrijos ar nacionalinės ribinės vertės, netgi tos, kurios nėra klasifikuojamos kaip pavojingos sveikatai ar aplinkai
Visų pirmiau paminėtų medžiagų pateikiamos koncentracijos ar koncentracijų intervalai. Jei procentinės vertės yra pateikiamos intervalais, pastarieji turi būti nedideli. Jokiu būdu intervalai negali būti tiek dideli, kad būtų galima suabejoti produkto klasifikacijos teisingumu. Jei intervalai pateikiami daugiau nei vienai medžiagai, viršutinių intervalo ribų suma neturi žymiai viršyti 100 %.
Informacija apie medžiagas, kurios neklasifikuojamos kaip pavojingos, yra pateikiama tuo atveju, jei medžiagos yra svarbios, įvertinant riziką produkto naudojimo pagal paskirtį metu
Pateikiama pagrindinė produkto sudėties dalis, netgi jei medžiagos nesuklasifikuotos. Jei tam tikrų medžiagų sudėtis turi būti laikoma paslaptyje dėl jų cheminio pobūdžio, jas galima apibūdinti bendruoju pavadinimu
Neturi būti pateikiama rinkodaros pobūždio „nebuvimo“ informacijos, pvz., „šiame produkte nėra xx“. Tačiau to nevertėtų painioti su informacija apie konkrečių priemaišų (pvz., benzeno ar asbesto) kiekį, nesiekiantį ribinio lygio
Pateikiama produkto klasifikacija, t.y. kokiai pavojingumo klasei produktas priklauso. Jei produktas neklasifikuojamas kaip pavojingas, tai turi būti aiškiai nurodoma
Pateikiami svarbiausi su sauga susiję pavojai, pvz., degumas (sprogumo rizika): tiek šio produkto, tiek jo junginių su kitomis medžiagomis turi būti pateikiami pavojai, kurie neklasifikuojami, pvz., dulkių sprogimo pavojus
Turi būti pateikiami svarbiausi pavojai žmogaus sveikatai: netgi tie, kurie nepaminėti klasifikacijoje, pvz., uždusimo ar sušalimo pavojus
Turi būti pateikiami svarbiausi pavojai aplinkai: netgi tie, kurie nepaminėti klasifikacijoje, pvz., toksiškumas dirvožemio organizmams
Informacija neturi apsiriboti ta, kuri pateikiama etiketėje (15 sk.): taip pat turi būti pateikiami visi galimi pavojai
Neturi būti pateikiama rinkodaros pobūdžio informacija, pvz., „Nepavojinga aplinkai“ arba „Atskiestas produktas yra nepavojingas“.
Jei būtina medicininė pagalba, ji turi būti pateikiama pirma
Turi būti išdėstytos priemonės, skirtos gydyti po kontakto įkvėpus, per odą, akimis ir nurijus. Jei yra specifinių simptomų, kuriuos reikia atitinkamai gydyti, jie turi būti nurodyti
Turi būti apsvarstyta uždelsto poveikio galimybė
Jei yra, turi būti įvertintas ir nurodytas medicininės pagalbos poreikis
Jei yra, turi būti įvertintas ir nurodytas specialios įrangos darbo vietoje poreikis
Jei yra, turi būti įvertintas ir nurodytas priešnuodžių (kuriuos būtų galima nedelsiant suvartoti) darbo vietoje poreikis
Rekomenduojamos priemonės turi būti pateikiamos greta konkrečių produkto savybių, pvz., neatidėliojama medicininė pagalba ir nurodymas 15 minučių plauti akis vandeniu neturi būti pateikiama prie įprastinių veiksmų
Turi būti pateikiamos gaisro gesinimo priemonės, kurių naudoti nevertėtų, pvz., vandens čiurkšle gesinti angliavandenilius arba vandenį nukreipti tiesiai į degančią talpyklą
Turi būti nurodomi pavojingi degimo produktai ar dujos, kurie gali išsiskirti gaisro atveju
Turi būti nurodyta apsauginė įranga ugniagesiams
Jei kaitinant arba gaisro metu gali išsiskirti sprogūs garai, tai turi būti nurodoma (pvz., tirpiklių garai iš dažų)
Jei dėl padidėjusio slėgio kyla sprogimo pavojus, turi būti nurodyta talpas pašalinti iš gaisro arba laikyti jas vėsiai (apipurkšti vandeniu)
Pateikiamos bendrosios priemonės, pvz., vėdinimas, ugnies šaltinių pašalinimas ir dulkių kontrolė
Turi būti pateikiamos priemonės, skirtos išvengti žalos žmonių sveikatai, pvz., kontakto su oda vengimas ir perspėjimas apie būtinybę evakuoti kaimynystėje gyvenančius žmones
Turi būti pateikiamos priemonės, skirtos išvengti žalos aplinkai, pvz., prevencinės priemonės, nukreiptos užkirsti kelią produktui patekti į nuotekų sistemą ir kt.
Turi būti pateikiamos asmeninės apsaugos priemonės, skirtos išsiliejusį produktą valantiems asmenims. Jei jos analogiškos įprastiniam produkto tvarkymui, galima pateikti nuorodą į 8 sk.
Turi būti išdėstyti išsiliejusio produkto išvalymo metodai, pvz., jo surinkimas ar absorbavimas
Turi būti pateikiami netinkami valymo metodai ir netinkami absorbavimo veiksniai
Turi būti pateikiami metodai, skirti į talpas surinkto išsiliejusio produkto išmetimui arba pan.
Turi būti pateikiami metodai ir priemonės, tinkamos išsiliejusio produkto deaktyvacijai ar neutralizavimui
Turi būti pateikiami patarimai susisiekti su gaisrininkais, vandens tiekimo bei nuotekų kompanija ar bendruomenės aplinkosaugos administracija
Turi būti nurodytas poreikis uždarų sistemų, vietinio išmetimo ar kitų techninių priemonių, skirtų išvengti pavojingų dūmų sklaidos
Turi būti nurodomos priemonės, skirtos užkirsti kelią aerozolių ir dulkių sklaidai
Turi būti nurodomos priemonės, skirtos pašalinti sprogimo pavojų, kylantį dėl statinio elektros krūvio
Turi būti nurodomas sprogimui atsparios elektros įrangos ir kitos specialiosios saugumui svarbios įrangos poreikis
Turi būti nurodoma įranga ir medžiagos, kurių nevertėtų arba negalima naudoti kartu su produktu, pvz., guminės tarpinės
Ar yra vartojimo instrukcijų ar kitų patarimų? Jei taip, jie turi atitikti 7 sk. pateikiamą informaciją
Šios rekomendacijos ir instrukcijos turi atitikti produkto vartojimo paskirtį. Jei, pavyzdžiui, reikia kaitinti produktą, tai taipogi turi būti įvertinta. Turi būti nurodytos specialių tvarkymo būdų rekomendacijos, pvz., skiedimo ar spec. paruošimo
Jei techniniame duomenų lape ar panašiame dokumente yra išsamesnė informacija, turi būti pateikiama nuoroda į tokį dokumentą
Jei produkto naudojimui ir tvarkymui taikomi specialūs reikalavimai, turi būti pateikiama nuoroda į atitinkamą dokumentą
Turi būti pateikiamos priemonės, skirtos išvengti aplinkos taršos, pvz., filtrų ar dujų plautuvų naudojimas oro iš vėdinimo sistemos išeigoje arba patalpų, kuriose saugomi ar tvarkomi produktai, išvalymas
Turi būti pateikiamas tinkamas produkto tvarkymo temperatūros intervalas
Turi būti nurodyti netinkami produkto tvarkymo ar sandėliavimo būdai (jei tokius galima numatyti)
Turi būti pateikiami specifiniai reikalavimai, skirti sandėliavimo patalpoms ir indams
Turi būti nurodyta tinkama sandėliavimo temperatūra ir kitos sandėliavimui galimai svarbios sąlygos, pvz., drėgnumas ir apšvietimas
Turi būti nurodyti produktai ir medžiagos, kurių negalima sandėliuoti kartu su produktu
Jei sandėliavimo laikas yra ribojamas dėl galimo pavojingų medžiagų susidarymo, jis turi būti nurodytas
Jei sandėliavimo laikas ribojamas dėl to, kad gali pakisti produkto kokybė, jis gali būti nurodomas, tačiau turi būti aiškiai parašyta, kad praėjus tam tikram laikui keičiasi tik produkto kokybė, o ne pavojingos produkto savybės
Jei kyla rizika, kad laikymo talpoje nepripildytoje produkto gali kauptis pavojingi garai, tai turi būti nurodyta (net ir tuo atveju, jei skystyje pavojingo komponento yra nedaug)
Turi būti pateiktos profesinio poveikio ribos, jei tokių yra (su nuoroda į reglamentuojantį dokumentą, iš kurio atitinkama ribinė vertė paimta)
Turi būti pateiktos profesinio poveikio ribos dulkėms, tepalo miglai ar pan. (jei tokių yra)
Jei nėra oficialių vietinių poveikio ribinių verčių, kartais būna pateikiamos užsienyje galiojančios arba gamintojo rekomenduojamos poveikio ribos. Tokiu atveju turi būti aiškiai nurodomas šaltinis ir leidimo metai
Turi būti nurodyti rekomenduojami metodai, naudojami oro turiniui išmatuoti ir kontroliuoti
Jei produkte yra švino, kadmio ar kitų medžiagų, kurioms būtini biologinio stebėjimo metodai, tai turi būti nurodyta
Turi būti nurodytos specifinės priemonės, skirtos sumažinti poveikį, pvz., vėdinimo poreikis, vietinio išmetimo poreikis ir pan.
Turi būti nurodytas kvėpavimo apsaugos priemonių poreikis. Jei rekomenduojama dėvėti filtruojančią kaukę, turi būti nurodytas filtro tipas
Turi būti nurodytas poreikis dėvėti pirštines ar kitas rankų apsaugos priemones, įskaitant pirštinių tipą ir tinkamą medžiagą, iš kurios jos turi būti pagamintos. Jei yra medžiagų, kurios naudojimui netinka, tai taipogi turi būti nurodyta
Turi būti nurodyta laiko trukmė nuo pirmojo chemikalo kontakto su rekomenduojamos medžiagos tipo pirštinėmis iki to momento, kai chemikalas prasiskverbia į vidinę pirštinių pusę
Turi būti nurodytas akių ar veido apsaugos priemonių poreikis
Turi būti nurodytas apsauginių drabužių ir batų poreikis
Turi būti nurodyta, KADA reikia naudoti pirmiau apibūdintas asmeninės apsaugos priemones ar apsaugos įrangą. Pavyzdys: Kvėpavimo apsauga / apsauginės pirštinės / apsauginiai akiniai turi būti naudojami ruošiant produkto mišinį / purškiant / lituojant / liejant / dirbant patalpose, kur yra nepakankamas vėdinimas
Rekomenduojamos priemonės turi būti pateikiamos greta pavojingų produkto savybių. Neturėtų būti rekomenduojama pastoviai naudoti apsaugines priemones, dirbant su produktais, kurie nėra klasifikuojami kaip pavojingi sveikatai
Rekomenduojamos priemonės turi būti pagrįstos, turint omenyje kiekius, kuriais produktas paprastai yra tvarkomas. Neturėtų būti rekomenduojama pastoviai naudoti apsaugines priemones, dirbant su produktais, kurie tiekiami tik nedideliuose paketuose
Ar yra vartojimo instrukcijų ar kitų patarimų? Jei taip, jie turi atitikti 8 sk. pateikiamą informaciją
Vartotojui turi būti pateikiamos priemonės, kad jis galėtų atitikti nacionaliniuose aplinkosaugos norminiuose aktuose išdėstytus nurodymus
Turi būti nurodomos sąlygos, galinčios paveikti produkto stabilumą ir sukelti pavojingas reakcijas arba pavojingą produktų skilimą (pvz., temperatūra, šviesa, drėgnumas, slėgis, sukrėtimas ir kt.)
Turi būti nurodytos medžiagos, kurios po kontakto su produktu gali sukelti pavojingas reakcijas ar sudaryti pavojingus junginius
Turi būti nurodytos pavojingos reakcijos arba skilimo produktai, kurie gali susidaryti kaitinant produktą arba jam kontaktuojant su oru ar vandeniu
Turi būti pateikiamas stabilizatorių poreikis arba buvimas, jei tai svarbu produkto laikymui, t.y. jei dėl nepakankamo produkto stabilumo kyla pavojus
Turi būti pateikiama pavojingų egzoterminių reakcijų galimybė
Turi būti pateikiamas vietinis poveikis po kontakto su oda
Jei garai ar skystis gali būti absorbuojami per odą ir sukelti sisteminį efektą, tai turi būti nurodyta
Turi būti pateikiamas vietinis poveikis po kontakto su akimis
Turi būti pateikiamas produkto potencialas sukelti alergiją ar kitos rūšies padidintą jautrumą. Jei produkte yra viena ar daugiau medžiagų, kurių jautrumą didinančios savybės yra žinomos, apie tai turi būti užsiminta, pageidautina – su cheminiu pavadinimu arba turi būti pateikiama informacija, kad, pvz., medžiaga išskiria formaldehidą
Turi būti pateikiama informacija apie produkto potencialą sukelti vėžį, mutaciją, toksinį poveikį vaisiui ir kitokio pobūdžio poveikį reprodukcijai. Jei produkte yra viena ar daugiau medžiagų, pasižyminčių tokiomis savybėmis, apie tai turi būti užsiminta
Jei po ilgalaikio kontakto produktas gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, turi būti aprašomi pirmieji simptomai, kad poveikį būtų galima nustatyti ankstyvame etape
Turi būti pateikiama informacija apie komponentų toksiškumą vandens organizmams. Reikia, kad būtų išdėstytas ūmus ir uždelstas poveikis
Jei prieinama informacija apie toksiškumą dirvožemio organizmams, vabzdžiams ar paukščiams, ji turi būti pateikiama
Turi būti pateikiama informacija apie išmatuotą arba tikėtiną toksiškumą mikroorganizmams bei apie žinomą arba tikėtiną poveikį aktyviesiems dumbliams, naudojamiems nuotekų valymo įrenginiuose
Jei žinoma, kad produktas gali stabdyti nitrifikacijos procesą nuotekų valymo įrenginiuose, tai turi būti nurodoma (taikoma produktams, kurie pagal tiesioginę paskirtį arba galimai gali būti nuleidžiami į kanalizaciją)
Turi būti nurodomas žinomas arba tikėtinas mobilumas ir paplitimas aplinkoje, grindžiant tai tirpumu vandenyje, adsorbcijos savybėmis ir kt.
Turi būti pateikiama informacija apie komponentų irimą aplinkoje, įvertinant biologinį skaidumą ir irimą kitų procesų metu, pvz., oksidacijos ar hidrolizės. Irimas aplinkoje esant galimybei turi būti pateikiamas pusperiodžiu, t.y. kiek laiko užtrunka, kol suyra pusė medžiagos kiekio
Turi būti pateikiama informacija apie irimą nuotekų valymo įrenginiuose
Turi būti pateikiama informacija apie komponentus, biologinio kaupimosi potencialą, grindžiant tai molekulinės struktūros bandymais, tirpumo savybėmis ir pan.
Turi būti pateikiami ir kiti žinomi svarbūs poveikiai aplinkai, pvz., ozono naikinimo savybės, potencialas fotocheminio ozono formavimui arba tiesioginis šiltnamio efekto intensyvinimas bei rūgštėjimas
Medžiagos ir preparatai, kurie nėra klasifikuojami kaip pavojingi aplinkai, turi būti įvertinami (jei nėra duomenų) arba jei yra duomenų, kad medžiagos (preparatai) neturi būti klasifikuojami kaip pavojingi aplinkai, jie tokie turi ir išlikti
Turi būti pateikiami tinkami būdai, skirti produkto atliekų ir jo vartojimo metu susidarančių atliekų šalinimui
Turi būti pateikiamos tinkamos priemonės, skirtos produkto atliekoms bei nuotekoms neutralizuoti ar deaktyvuoti
Turi būti pateikiamas tinkamas būdas produkto pakuotei išmesti
Jei pakuotę galima panaudoti perdirbus, turi būti pateikiamas tinkamas būdas ją ištuštinti
Jei pakuotę galima panaudoti perdirbus, turi būti nurodyta, kaip ja reikia pasirūpinti
Turi būti pateikiama informacija apie specialiuosius pavojus saugumui, sveikatai arba aplinkai, kurie kyla tvarkant produkto atliekas, pvz., užsiliepsnojimo rizika, po kontakto su konkrečiomis medžiagomis
Turi būti pateikiami netinkami produkto atliekų ar užterštų pakuočių tvarkymo būdai (jei tokie žinomi)
Jei galima prognozuoti atliekų prigimtį, turi būti pateikiamas atliekų klasifikacijos kodas (EWC kodas)
Turi būti pateikiama informacija, ar įprasto produkto vartojimo atliekos yra laikomos pavojingomis
Turi būti pateikiama atitinkama informacija, ar nepanaudoto produkto likučiai yra laikomi pavojingomis atliekomis,
Turi būti pateikiamos nuorodos į atitinkamas Bendrijos ar nacionalines teisės normas, susijusias su atliekų tvarkymu
Turi būti pateikiamas tinkamas transportavimo pavadinimas
Jei jis nėra specifinis (pvz., daugelis iš n.o.s. serijos), turi būti pateikiamas ir techninis pavadinimas
Turi būti pateikiama pakuotės grupė
Turi būti pateikiama atitinkama informacija, ar produktas klasifikuojamas kaip vandens teršalas
Turi būti pateikiamos bet kokios kitos priemonės, būtinos pagal jūrų transporto (IMDG), autotransporto (ADR), geležinkelių transporto (RID) bei oro transporto (ICAO/IATA) reikalavimus
Turi būti nurodyta bet kokia kita informacija ar specialiosios priemonės, taikomos šio produkto gabenimui
Jei produktai neatitinka klasifikacijos kriterijų, turi būti nurodyta „Prekės neklasifikuojamos kaip pavojingos“ ar pan.
Turi būti pateikiami pavojaus simboliai (jei yra), jie turi atitikti simbolius, esančius produkto etiketėje
Turi būti pateikiamos R- ir S- frazės, jos turi atitikti produkto etiketę
Turi būti pateikiamos medžiagos, kurias privaloma įrašyti į etiketę
Jei pagal preparatų direktyvos (1999/45/EC) V priedą yra papildomų reikalavimų žymėjimui, tai turi būti nurodyta (tai taipogi taikoma dažams ir lakui, kurių sudėtyje yra švino; klijams, kuriuose yra ciano akrilatų ir produktams, kuriuose yra izocianatų ar epoksidinių junginių)
Jei produktui taikomi apribojimai pagal EB apribojimų direktyvą (76/769/EEC) arba vietinius teisės aktus, tai turi būti nurodyta
Jei pagal vietinius teisės aktus produkto pergabenimui ar tvarkymui reikalingi specialūs leidimai, tai turi būti nurodyta
Jei produktui kaip dvigubos paskirties prekei (strateginiai ginklai) taikomi teisės aktai, tai turi būti nurodyta
Jei produktui taikomi narkotikų žaliavų kontrolės teisės aktai, tai turi būti nurodyta
Jei produktas – registruotas pesticidas, tai turi būti nurodyta, kartu su kitais jo vartojimo apribojimais
Jei produktas yra degus ir jam taikomi specialūs vietiniai reikalavimai, tai turi būti nurodyta
Turi būti pateikiama nuoroda į vietinius teisės aktus, kurie įgyvendina SDL direktyvą
Turi būti pateikiamos nuorodos į kitus vietinius teisės aktus, jei tokių yra (pvz., teisės aktai, reglamentuojantys profesinę sveikatos apsaugą)
Naudojamų medžiagų keitimas mažiau pavojingomis yra vienas iš efektyviausių būdų šalinant ar mažinant kontaktą su toksiškomis ar kitaip pavojingomis medžiagomis:
Nustatykite pavojų ir įvertinkite riziką. Šio etapo metu turite nuspręsti, kur esama medžiaga ar procesas kelia pavojų. Ar egzistuoja rizika, susijusi su medžiagos sandėliavimu, naudojimu ar pašalinimu?
Nustatykite alternatyvas. Ištirkite galimas parinktis. Palyginkite visą rizikos įvertinimo informaciją, kaip paminėta pirmiau šiame dokumente. Palyginkite įvairias chemikalo būsenas (pvz., ar granulių pavidalo medžiaga kelia mažiau dulkių nei miltelių pavidalo?) Apsvarstykite, ar konkreti užduotis išties reikalinga (pvz., ar negalima vietoj detalės valymo ją pakeisti).
Pamąstykite, kas gali nutikti, jei pritaikysite alternatyvas. Yra svarbu surinkti visą esamą informaciją prieš šį etapą, kad galėtumėte realiai palyginti teigiamus ir neigiamus dalyko aspektus. Atminkite, kad turite apsvarstyti ir būdą, kaip darbuotojai naudos medžiagą ir kaip jie gali su ja kontaktuoti. Pasirinkus alternatyvų chemikalą, gali tekti pakeisti darbo specifiką:
darbo atlikimo pobūdį,
įrangos ar dalių rūšį, kad jos atitiktų pakaitinį chemikalą,
gali tekti įrengti vėdinimo sistemą,
reikia apsvarstyti šalinimo metodus ir
taikomas teisines normas.
Palyginkite alternatyvas. Šiame etape palyginkite alternatyvas tarpusavyje bei su medžiaga ar procesu, kuris šiuo metu yra naudojamas. Pamąstykite apie poveikį, pvz., „Ar pakaitalas nesprogs, ar jis nenuodys žmonių? Ar jis veiks tik toje zonoje dirbančius žmones, ar ir kitus?“ Atminkite, kad reikia pasvarstyti, kaip ir kur alternatyva bus naudojama.
Priimkite sprendimą dėl keitimo. Šis etapas – pats sudėtingiausias. Atminkite, kad vieno proceso etapo pakeitimas gali paveikti daugelį kitų. Pasikonsultuokite su darbininkais, kurie tvarkys medžiagą tiesiogiai, ką mano jie. Yra protinga pirmiausia pakaitinę medžiagą įvesti nedideliais kiekiais ir išbandyti.
Įveskite pakaitalą. Kruopščiai suplanuokite medžiagos ar proceso keitimą. Atminkite, kad reikia apmokyti ir informuoti susijusius darbininkus.
Įvertinkite pokytį. Patikrinkite, ar pakaitalas davė laukiamų rezultatų. Tai galima įvertinti, stebint darbininkų sveikatą, oro užterštumą ir atitinkant teisinius norminius reikalavimus bei matuojant atitinkamus parametrus.
LOJ – tai bet koks organinis junginys, kurio garų slėgis lygus 0,01kPa prie 293,15 °K (19,85 °C) arbajo lakumas yra panašus, esant konkrečioms naudojimo sąlygoms à žr. informaciją apie fizikines savybes, kuri pateikiama SDL 9 skyriuje.
Žinokite, kad LOJ – tai ne tik grynieji tirpikliai: tai gali būti dažai, lakas, klijai! à žr. informaciją apie preparato sudėtį.
Jei stebėjimo procedūros metu gaunate informaciją, kad vienas iš gaminių gali kelti pavojų vartotojams, jums būtina įvertinti riziką ir nustatyti, ar reikia imtis koregavimo veiksmų. Tai dažniausiai būna gamintojo atsakomybė, tačiau platintojai gali pateikti gamintojams naudingą informaciją.
Produktų saugos direktyva (2001/95/EC) reikalauja, kad visi rinkai tiekiami plataus vartojimo produktai būtų saugūs, tačiau dar nėra nustatyta aiškių standartų.
paskirtį nesukelia jokio nepriimtino pavojaus. Produkto sudėtis ir jo ženklinimas, sąlytis su kitais produktais ir pavojingumu ypač pažeidžiamoms vartotojų grupėms, pvz., vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms – tai veiksniai, turintys įtakos produkto saugai.
Išanalizuokite informaciją:
Koks pavojaus pobūdis (prigimtis)?
Kokia pavojaus priežastis (atsitiktinis gaminio defektas, gaminio nusidėvėjimas, neįprastos darbinės sąlygos, netinkamas gaminio naudojimas, atsitiktinis gedimas ir kt.)?
Su kuriais produktais (modeliais) šis pavojus susijęs?
Kas veikiamas (vartotoją, stovintįjį šalia)?
Kokie veiksniai gali įtakoti susižalojimo rimtumą ir tikimybę (vartotojo kompetencija, produkto amžius ir kt.)?
Tikimybei įtakos turi šie veiksniai:
Tikimybė, kad produktas yra ar taps sugedęs ir laikas iki gedimo.
Kaip dažnai vartotojas atsiduria pavojingoje padėtyje.
Susižalojimo veikiant pavojui tikimybė.
Bendra rizika įvertinama susižalojimo rimtumo ir tikimybės kombinacija.
Prieš nusprendžiant, ar reikia imtis veiksmų, jums būtina įvertinti, ar rizikos lygis yra priimtinas vartotojams.
Kai kurių tipų gaminiai (pvz., aštrūs įrankiai) yra akivaizdžiai pavojingi, tačiau vartotojams jie yra priimtini, jei jie nusprendžia, jog gamintojas ėmėsi atitinkamų saugumo priemonių. Produktus, kuriuos greičiausiai naudos itin pažeidžiami asmenys, vartotojai priims tik tada, jei jų keliamas pavojus bus labai mažas.
Įvertinę visus veiksnius, turite atlikti bendrą rizikos įvertinimą, kurį galima išreikšti vienu iš toliau pateikiamų lygių:
Didelė rizika – reikalinga skubiai imtis priemonių.
Vidutinė rizika – reikalinga imtis priemonių.
Maža rizika – iš principo priemonių imtis nereikia.
Kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai medžiagos yra neleistinos
Uždrausti pardavinėti medžiagas, klasifikuojamas kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai bei preparatus, kurių sudėtyje yra šių medžiagų.
Apribojimai bromintom sdegumą mažinančioms medžiagoms: pentabromdifenilo eteris (pentaBDE), oktabromodifenilo eteris (octaBDE) Taikoma: baldams Reikalavimas: uždrausti tiekti rinkai produktus, jei juose arba degumą mažinančiose medžiagose pentaBDe arba octaBDE junginių koncentracija pagal svorį viršija 0,1 %. Įsigaliojo nuo 2004 m. rugpjūčio 15 d. Naudojimas: PentaBDE – lankstus poliuretano porolonas baldų ir apmušalų gamyboje.
Degumą mažinančios medžiagos tesktilės gaminiuose
Draudžiama naudoti tris degumą mažinančias medžiagas:
Tri-(2,3,-dibromopropil)-fosfatą (TRIS)
Tri-(aziridinil)-fosfineoksidą (TEPA)
Polibromobifenilą (PBB)
Medienos konservantų naudojimo apribojimai
Vario, chromo, arseno su konservantais naudojimo apribojimai
Medienos, apdorotos arseno junginiais, į rinką pateikti negalima. Išimtys:
Vario, chromo ir arseno junginiai gali būti naudojami tik medienos konservavimui pramoniniuose įrenginiuose, uždaroje ar slėginėje sistemoje, jei naudojami apibrėžtos koncentracijos tirpalai, vadinami C tipo tirpalai (daugiau žr. http://www.ccaresearch.org/about_cca.htm). Taip apdirbta mediena negali būti tiekiama rinkai, kol medžiagos nėra pilnai “fiksuotos”.
Jei mediena apdorojama pirmiau paminėtu C tipo tirpalu, ji į rinką gali būti tiekiama tik profesionaliam ir pramoniniam naudojimui. Reikia vengti kontakto per odą su C tipo tirpalais apdirbta mediena. Tokie
produktai gali būti naudojami:
Pramoninių, žemės ūkio ar visuomeninės paskirties patalpų karkasams
Tiltams
Greitkelių atitvarams
Elektros ir telekomunikacijų stulpams
Metro pabėgiams...
Kaip konstrukcinė mediena gėluose ir sūriuose vandenyse, pvz., dambose ir tiltuose.
Triukšmo barjerams.
Griūčių kontrolei
Greitkeliuose, apsauginėms tvorelėms ir barjerams.
Kaip nužievinti apvalūs spygliuočių medienos stulpeliai gyvuliams aptverti.
Žemės laikymo struktūrose.
Taip apdirbtą medieną draudžiama naudoti:
Gyvenamųjų pastatų konstrukcijoms
Jeigu yra pakartotinio kontakto su oda galimybė
Jūros vandenyse
Niekur, kur mediena gali susiliesti su galutinio žmonių ar gyvūnų naudojimo produktais
Kaip medžiagos ar komponentai preparatuose, skirtuose pramoninio vandens valymui, nepriklausomai nuo naudojimo paskirties.
Ženklinimas
Šiomis medžiagomis apdirbta mediena turi būti paženklinta:
“sudėtyje yra arseno, gali būti naudojama tik profesionalioje ar pramoninėje įrangoje”
“Dirbant su šia mediena dėvėti pirštines. Apdirbant šią medieną, dėvėti kaukę nuo dulkių ir akių apsaugus. Atliekos turi būti šalinamos kaip pavojingos.”
Draudžiama prekiauti mediena, kuri apdirbta žemiau išvardintomis medžiagomis
kreozotas (CAS Nr. 8001-58-9, EINECS Nr. 232-287-5),
kreozoto alyva (CAS Nr. 61789-28-4, EINECS Nr. 263- 047-8),
akmens anglių distiliatų naftaleno alyva (CAS Nr. 84650-04-4, EINECS Nr. 283-484-8),
kreozoto alyvos acenafteno frakcija (CAS Nr. 90640-84-9, EINECS Nr. 292-605-3),
akmens anglių deguto aukštesnieji distiliatai (CAS Nr. 65996-91-0, EINECS Nr. 266-026-1),
antraceno alyva (CAS Nr. 90640-80-5, EINECS Nr. 292-602-7),
•akmens anglių deguto nevalytos rūgštys (CAS Nr. 65996-85-2, EINECS Nr. 266-019-3),
medienos kreozotas (CAS Nr. 8021-39-4, EINECS Nr. 232-419-1),
akmens anglių deguto žemos temperatūros šarminė alyva (CAS Nr. 122384-78-5, EINECS Nr. 310-191-5)
Išimtys:
Pirmiau pateiktos medžiagos yra vartojamos medienos apdirbimui pramoniniuose įrenginiuose arba profesionalų – pakartotiniam apdirbimui ir naudojant atitinkamas apsaugas tik jei jose yra:
(a) benzo(a)pireno, kai koncentracija neviršija 0,005 % pagal svorį ir
(b) vandenį absorbuojantys fenoliai, kai koncentracija nesiekia 3 % pagal svorį.
Jie pramoniniuse įrenginiuose arba profesionalų vartojami medienos apdirbimui, be to:
Medžiagos į rinką pateikiamos ne mažesnėmis nei 20 l pakuotėmis.
Medžiagos neparduodamos vartotojams.
Ant pakuotės turi būti įskaitomai ir nepašalinamai užrašyta: „Vartojimui tik pramoniniuose įrenginiuose arba profesionaliam apdirbimui“.
Šiomis medžiagomis ir preparatais, jei juose:
benzpireno koncentracija ne didesnė kaip 0,05 % ir (arba)
vandeniu ekstrahuojamų fenolių koncentracija ne didesnė kaip 3 % pagal masę, leidžiama apdoroti medieną tik pramoniniais įrenginiais arba profesionaliems naudotojams pagal darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
Tokias medžiagas ir preparatus draudžiama
parduoti visuomenei:
tiekti rinkai galima tik 20 litrų ir didesnėmis pakuotėmis;
jų ženklinime papildomai turi būti įrašyta: ,,Skirtas naudoti tik pramoniniuose įrenginiuose arba profesionaliems naudotojams“.
Kreozotu apdirbtą medieną naudoti draudžiama netgi tuo atveju, jei jos naudojimo sritis patenka į išimtis:
Bet kokios paskirties pastatų viduje.
Žaisluose.
Žaidimų aikštelėse.
Parkuose, daržuose, lauko poilsio ir laisvalaikio infrastruktūroje, kur yra didelis dažno kontakto su oda pavojus.
Sodo baldų gamyboje, pvz., iškylų stalams.
Šių elementų gamybai, naudojimui ar pakartotiniam apdirbimui:
talpų, skirtų augalų auginimui,
pakuočių, kurios gali kontaktuoti su žaliavomis, tarpiniais arba pagamintais produktais, skirtais vartojimui žmonėms ir (arba) gyvūnams.
Kitoms medžiagoms, kurios gali užteršti anksčiau paminėtus produktus.
Pentachlorfenolio (PCP) vartojimo apribojimai
Uždrausti vartoti pentachlorfenolį ir jo junginius, kai koncentracijos siekia arba viršija 0,1 % pagal svorį, įskaitant pluošto impregnavimo, techninės tekstilės gamybos procesus, kai tokie produktai bet kuriuo atveju nėra skirti drabužiams ar dekoratyviems baldams.
Pastaba: įprastas PCP vartojimas:
Tekstilės ir odų pramonėje, dažniausiai galutiniam gaminiui impregnuoti ;
medinių produktų (pagamintuose iš medžio) dažų konservantams;
mediniuose ir rankų darbo žaisluose konservavimo tikslais.
Sunkiųjų metalų apribojimai
Kadmis baldų komponentuose
Kadmio vartojimo apribojimas:
kaip pigmento (tekstilė, oda)
kaip stabilizatoriaus plastiko gamyboje,
apdirbimui metalo paviršiaus, kuris naudojamas baldų gamybos įrenginiuose.
Švino junginiai
Draudžia švino naudojimą kaip pigmentą dažuose.
Gyvsidabrio junginiai
Riboja gyvsidabrio junginių naudojimą bet kurios visiškai arba iš dalies panardintos įrangos apsaugai.
Apribojimai tekstilės (odos) apdirbimo chemikalams
Azodažai
Draudžiama tiekti rinkai kai kuriuos tekstilės ir odos produktus, kurie yra nudažyti pavojingais azodažais ir kontaktuoja su oda.
Trumposios grandinės chlorinti parafinai (SCCPs)
Draudžiama tiekti rinkai medžiagas ar preparatus odos apdirbimui, kuriuose yra daugiau nei 1 % SCCP.
Kaip jūs galite nustatyti savo įmonėje naudojamas pavojingas medžiagas?
Norėdami nustatyti pavojingas medžiagas savo įmonėje, galite naudoti įvairius būdus:
peržiūrėti pavojingas medžiagas, kurios yra aktualios jūsų pramonės šakai (kokios cheminės medžiagos yra draudžiamos ar ribojamos balduose!)
peržiūrėti, ar šios medžiagos naudojamos jūsų įmonėje!
1 žingsnis – Peržiūrėkite jūsų įmonėje esančią informaciją apie naudojamus chemikalus
2 žingsnis – Peržiūrėkite chemikalų saugos duomenų lapus
Kreipkitės į tiekėją:
Paprašykite atnaujinto SDL (naujesnio nei 2002).
Pasiteiraukite dėl konkrečių medžiagų preparate
Pateikite konkrečius argumentus, kodėl jums reikia šios informacijos – remkitės teisiniais reikalavimais.
Paprašykite atsakymo raštu.
Jeigu tiekėjas negali pateikti prašomos informacijos – susiraskite naują tiekėją!
Jeigu tai neįmanoma, tuomet reikalingą informaciją jums teks susirasti patiems. Tai pareikalaus daug laiko, be to, jūsų surinkta informacija nebus labai patikima – nieks nežino geriau apie chemikalą negu jo gamintojas ar tiekėjas!
3 žingsnis – Jeigu jūs naudojate gatavas detales savo balduose, kurias gaunate iš kitų (pvz., tekstilės audinius, metalo ar plastiko detales) – reikalaukite detalios informacijos, kaip jie buvo pagaminti, t.y. kokios medžiagos buvo naudotos.
Sisteminis atliekų mažinimo projektas paprastai susideda iš kelių etapų:
1 etapas. Valdžios pritarimas: tvirtas aukščiausio lygio vadovų pritarimas yra esminis veiksnys, siekiant rimtai atsižvelgti į atliekų mažinimo svarbą. Pokyčiai, kurių reikia siekiant sumažinti atliekas, gali paveikti kai kurių darbuotojų veiklą, ir tai gali turėti įtakos trumpalaikiams našumo rezultatams. Be to, galimos papildomos išlaidos.
2 etapas. Komandos subūrimas: projekto koordinatoriaus paskyrimas bei komandos sudarymas leis projektui pasklisti po įvairius kompanijos kampelius. Tai suteiks galimybę paįvairinti nuomones ir patarimų gausą. Be to, bus sukurtas mechanizmas diskusijoms ir idėjų generavimui.
3 etapas. Atliekų srautų įvertinimas: visos atliekos turi būti identifikuotos ir įvertintos apimties bei sąnaudų požiūriu. Reikia nustatyti ir papildomus informacijos poreikius bei imtis priemonių reikiamiems duomenims gauti. Šiame etape proceso detalizavimas gali tapti naudingu metodu.
4 etapas. Nagrinėjamų sričių prioritetai: išrinkite vieną ar dvi pagrindines sritis bei didelį potencialą pažangai.
5 etapas. Idėjų generavimas: idėjų generavimo metodas, pavadintas „idėjų lietumi“, gali tapti gera pradžia potencialioms atliekų mažinimo idėjoms generuoti.
6 etapas. Matavimas ir valdymas: yra itin svarbu išmatuoti vykdomų iniciatyvų įtaką ir pateikti rezultatus projekto komandai bei tiems, kurie jame dalyvavo.
7 etapas. Motyvacija: yra gyvybiškai svarbu palaikyti domėjimąsi atliekų mažinimo veikla, jei norima gauti visą naudą. Motyvacija turi būti palaikomas remiant aukščiausiems valdžios sluoksniams, skelbiant pažangos rezultatus ir įgyvendinant naujas idėjas.
Tolesnėse skiltyse pateikiamos kelios priemonės, pasiūlymai, kaip mažinti atliekų kiekį įvairiuose tipinės baldų gamybos etapuose.
Žaliavos
Patikrinkite talpas ir prekių siuntas, ar nėra transportavimo pažeidimų.
Prieš pirkdami patikrinkite prekių kokybę, ypač medienos, kad išvengtumėte papildomų atliekų.
Patikrinkite tikslų prekių kiekį, kad galėtumėte tiksliai apskaičiuoti atliekų santykį.
Palaikykite ryšį su savo tiekėjais ir pateikite jiems savo reikalavimus prieš pirkdami žaliavas, aiškiai išdėstykite šiuos reikalavimus sutartyje.
Pirmiausiai dunaudokite anksčiau gautas atsargas, kad nepatirtumėte nuostolių dėl pasibaigusio galiojimo ar nebenaudotinų prekių.
Reikalaukite švaros ir geros darbinės praktikos taikymo sandėliavimo zonose, kad būtų užtikrintas kruopštus medžiagų tvarkymas ir išvengta išsiliejimo ar broko.
Užsakykite tinkamo dydžio žaliavas! Jei žaliavų bus per daug – įšaldysite kapitalą ir eikvosite vietą. Kita vertus, nepakankamos apimties užsakymas gali smarkiai padidinti darbo valandų skaičių prekėms tvarkyti. Be to, pvz., dideles talpas medienos dažams, kiroms dangoms tiekėjai paprastai priima atgal, o mažų – ne.
Užtikrinkite, kad vairuotojai būtų tinkamai apmokyti, sandėliavimo zonos – tinkamai suplanuotos bei būtų naudojama tinkama krautuvų su šakėmis saugos įranga, kad nebūtų pažeistos žaliavos.
Fanerą laikykite reikiamoje drėgmėje ir temperatūroje, kad ji nesuskiltų.
Gaunamų žaliavų pakuotės
Įvertinkite visos pakuotės rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir regeneravimo galimybes. Jei pakuotė tinkama tik išmetimui, pasikonsultuokite su tiekėju ir pamėginkite rasti alternatyvą.
Apsvarstykite galimybę sunaudoti pakuotę kaip žaliavą.
Būkite kūrybingi – pvz., jei dengiančiųjų plokščių nepavyksta suvartoti tiesiogiai, jas galima panaudoti mechanizmų nustatymui; tarp medinos detalių dedami pagaliukai, gali būti naudojami baldo karkasui gaminti ir pan.
Pamėginkite suvartoti vienkartinius padėklus, kurie atrodo netinkami tolesniam naudojimui. Aptarkite su tiekėju jų priėmimo bei pakeitimo daugkartiniais padėklais galimybes. Taip pat įvertinkite vis dar tinkamų naudoti padėklų panaudojimo galimybę realizuojant savo prekes.
Su pagrindiniais tiekėjais aptarkite galimybę naudoti grąžinamas talpas, kad sumažintumėte sąnaudas bei pakuočių atliekų kiekį jūsų gamykloje.
Nuspręskite, kuriuo metu gaunamos prekės turi būti išpakuojamos. Išpakuotos prekės saugojimo zonose bus pažeidžiamesnės, tačiau vėliau greičiausiai bus sunkiau surinkti ir atskirti pakuotes, kai prekės gulės skirtingose gamyklos vietose.
Medienos apdirbimas
Mašininio apdirbimo atliekos
Jei mašininis apdirbimas yra neišvengiamas, naudokite pačias mažiausias žaliavas, kad būtų sugeneruota kaip įmanoma mažiau atliekų, sutrumpėtų apdirbimo laikas ir sumažėtų energijos sąnaudos bei mažiau dėvėtųsi įrankiai.
Apsvarstykite galimybę tam tikrų elementų gamybai (pvz., kojoms ir stipinams) įsigyti jau supjautą medieną (kurią tereikia suformuoti ir padailinti), kadangi tai gali pasirodyti rentabiliau nei pirkti standartinio dydžio žaliavas ir jas papildomai supjauti.
Naudokite tik aukštos kokybės medieną, kad išvengtumėte atliekų šalinant defektus arba, jei įmanoma, bent jau naudokite mažesnio dydžio prastesnės kokybės medieną.
Naudodami mechanizmus ir programinę įrangą, optimizuokite pjovimo modelius bei apsvarstykite lentos dydžio specifikaciją pagal ateities užsakymus.
Standartizuokite komponentų dydžius, kad sumažėtų nestandartinių prekių ir optimizuokite komponentų skaičių, kurį galima išgauti iš tam tikro žaliavos segmento. Jei įmanoma, pamėginkite pakeisti dydį tų komponentų, kurie gali tikti įprastinėms nuopjovų partijoms.
Jei įmanoma, mechanizmų nustatymui kitoms partijoms naudokite nuopjovas, o ne gerą medieną. Panašiai šiai paskirčiai galima suvartoti ir netinkamus produktus bei prastos kokybės medieną.
Nuolatinė gamyba
Užtikrinkite reguliarią mechanizmų techninę priežiūrą, kad sumažintumėte atliekų dėl gedimų, papildomų įrengos paleidimų.
Pietų pertraukas organizuokite taip, kad būtų kuo mažiau pertraukiamas darbas, pasiekiant tą patį rezultatą.
Proceso kontrolė
Įvertinkite individualių operatorių darbo stilius, nustatykite geriausią būdą ir paverskite jį standartu.
Brokas
Fiksuokite ir analizuokite broko atsiradimo priežastis. Ištirkite dažniausias jų ir informuokite darbininkus apie tokių problemų padarinius.
Jei įmanoma, pakartotinai perdirbkite brokuotas detales.
Planuodami premijas, venkite skatinti darbo spartą tikslumo sąskaita, kad nepadaugėtų broko atvejų.
Apsvarstykite galimybę nustatyti baudas už brokuotų produktų gamybą.
Apskaičiuokite kiekvieno gamybos etapo pridėtinę vertę, kad galėtumėte įvertinti tikrąją broko kainą.
Padengimo operacijos
Užtikrinkite, kad ant visų dangų talpų būtų uždėti dangčiai. Jei talpos bus atviros, tirpikliai garuos ir reikės pilti skiediklio, o tai reiškia didesnes medžiagų sąnaudas.
Skiedikliai
Tirpiklius naudokite skiedimui tik ten, kur jo reikia, o ne šiaip iš įpročio arba siekdami kompensuoti prastus purškimo įgūdžius. Taip pat žr. skyrių ORO TARŠA.
Valymo operacijos
Purškimo linijas valykite vandeniu (jei įmanoma), jei nepavyksta – apsvarstykite mažiau lakių tirpiklių naudojimo galimybę. Dangų tiekėjai turi duoti optimalaus valymo sprendimo patarimą.
Pakartotinai panaudokite tirpiklį, naudotą purškikliams ir linijoms valyti, surinkę jį į atitinkamą talpą.
Papildomai valydami arba atlikdami pirminį valymą, naudokite santykinai nešvarius valymo skysčius. Tirpikliai efektyviai valo, kai skystyje yra iki 15 % kietųjų dalelių.
Apsvarstykite galimybę investuoti į tirpiklio regeneravimo įrangą – galėsite surinkti panaudotą tirpiklį ir panaudoti jį pakartotinai.
Purškimo efektyvumas
Padidinkite purškiklių perdavimo efektyvumą, naudodami tinkamą purškimo slėgį, pažangius purškimo metodus ir vengdami netaisyklingų formų (jei įmanoma).
Gaminamų prekių pakuotės
Išanalizuokite, ar tikrai reikia visų pakuočių.
Išanalizuokite grąžinimo priežastis ir nustatykite pakuočių trūkumus.
Pasvarstykite galimybę taikyti nuobaudas nerūpestingiems personalo darbuotojams, kurių išvežiota produkcija grįžta dažniau nei tikėtasi.
Apsvarstykite galimybę pakartotinai panaudoti savo tiekėjų pakuotes.
Apsvarstykite galimybę, kad jūsų transporto priemonės parvežtų pakuotes pakartotiniam panaudojimui. Tai ypač taikoma biuro ir sutartiniams tiekėjams.
Aptarkite pakuočių reikalavimus su savo klientais. Savų prekių pakuočių tūrio mažinimas ar pakartotinis panaudojimas padės sutaupyti lėšų ir sumažins klientų patiriamas pašalinimo sąnaudas.
Apsvarstykite vyniojimo į audeklą galimybę, kadangi tokie dangalai gali būti panaudojami daugybę kartų.
Apsvarstykite kitų dalių atliekų naudojimą pakavimui, pvz., medienos nuopjovas.
Pavojingų atliekų mažinimas
Visuomet prieš pirkdami ar šiaip ieškodami cheminių produktų prašykite pateikti medžiagų saugos duomenų lapus, kad galėtumėte įvertinti jų pavojingumą.
Žaliavas keiskite tomis, kurių sudėtyje yra mažiau pavojingų medžiagų.
Pirkite dažus, kurių sudėtyje yra daugiau kietųjų dalelių arba – jei įmanoma – vandeninius dažus be tirpiklių.
Pirkdami naują įrangą, ieškokite tokios, kuri minimizuotų naudojamų toksiškų medžiagų ir generuojamų atliekų apimtis.
Dažymo darbams naudokite didelio tūrio žemo slėgio purškiklius.
Perdirbimui atskirkite pavojingas atliekas nuo nepavojingų.
Atliekų valdymo patarimai, susiję su atliekų tipais / grupėmis pagal atliekų hierarchiją
Vartotojų mokymas reikalauti mažiau dažų arba aplinkai nepavojingų dažų
Aliejųir vaško naudojimas apdailos darbuose
Teisiniai mechanizmai, skirti apriboti importą iš trečiųjų šalių (pvz., mokesčių sistema, remianti įmones, kurios gamina aplinkai ir žmonėms nepavojingus produktus)
Ilgalaikio naudojimo baldų gamyba
Vartojama mažiau ar tokių roduktų, kurie netampa pavojingomis atliekomis
Specialios dažymo purškiant technologijos, pvz.:
dažymas rankiniais purškikliais – 40-50 % atliekų
Purškimo automatas – 30 % atliekų
Naujas purškimo automatas – 15 %, atsipirkimo laikas – 5 metai
Skysti dažai / lakas - tirpiklio regeneravimas
Dažų pakuotės (be valymo) - tvarkymo kompanija - deginimas naudojant specialią įrangą
Atliekų liekanos filtruose:
pavojingos- tvarkymo kompanija
nepavo-jingos- buitinių atliekų sąvartynas
Sausi dažai / lakas:
- tvarkymo kompanija - deginimas naudojant specialią įrangą
arba laidojimas specialiame sąvartyne
Siekiant kompanijoje užtikrinti sėkmingą atliekų valdymą, yra svarbu žinoti, kokie yra generuojami atliekų srautai. Tai galima įvertinti, atlikus atliekų klasifikavimą.
Teisinis atliekų klasifikavimo pagrindas yra ES atliekų sąrašas (Komisijos sprendimas 2000/532/EC + pataisos). Šis sąrašas į nacionalinę teisę yra perkeltas: Atliekų tvarkymo taisyklės (2003 m.). Tuo atveju, jei tarp dokumentų klasifikacijos pastebimi skirtumai, įmonė sprendimų priėmimui turėtų naudoti nacionalinį sąrašą.
Atliekų sąrašo esmė – užtikrinti standartizuotą atliekų klasifikaciją. Sąraše pateikiamos ir pavojingos, ir nepavojingos atliekos.
ES atliekų sąrašas suskirstytas į 20 skyrių, priklausomai nuo:
pramonės šakos;
gamybos proceso;
atliekų tipo.
Skyriai struktūrizuojami tokia tvarka:
01-12 – pagal pramoninės šakas (pvz., baldų pramonės atliekos)
13 – panaudotos alyvos
14 – tirpikliai
15 – pakuotės/filtrai
16 - neišskirtos atliekos
17-20 – statybų, medicininės ir buities atliekos
Kiekvienas čia pateikiamas atliekų tipas identifikuojamas atliekų kodu, kuris susideda iš 6 skaitmenų:
pirmi 2 skaičiai reiškia vieną iš 20 skyrių
kitu 2 skaičiai - pagal procesus
paskutiniai 2 skaičiai - pagal atliekos tipą.
Niekur neįvardintoms atliekoms priskiriamas kodas „99“ (paskutiniai 2 skaičiai). Apie tokias atliekas reikia teikti atataskaitas. Procedūra, kaip atliekamas atliekų klasifikavimas:
Pavojingos atliekos yra pažymėtos žvaigždute *. Aiški klasifikacija – pažymėta *, be nuorodos į pavojingas chemines medžiagas. Šios atliekos yra pavojingos nepriklausomai nuo jose esančių pavojingų medžiagų klasifikacijos. Alternatyvi klasifikacija – pažymėta * su nuoroda į pavojingas chemines medžiagas. Šios atliekos pavojingos tik tuomet, kai pavojingų medžiagų koncentracija jose viršija nustatytą koncentraciją.
Žr. žemiau pateiktą informaciją, jeigu norite įvertinti, ar jūsų atlieka yra pavojinga.
Ar atliekų sudėtyje esančių medžiagų savybės lemia atliekų pavojingumą?
Kokios yra tų medžiagų koncentracijos atliekose?
H1 Sprogstamosios
R2, R3
H2 Oksiduojamosios
R7, R8, R9
H3-A Labai degios
R10, R11, R12, R15, R17
H3-B Degios
R10, R11, R12
H4 Dirginančios
R35, R34, R41, R36, R37, R38
H5 Kenksmingos
R21, R22, R23, R23, R24, R25, R26, R27, R28,
H6 Toksiškos
R23, R24, R25, R26, R27, R28,
H7 Kancerogeninės
R40, R45, R49
H8 Ėdžios
R35, R34
H9 Infekcinės
H10 Toksiškos reprodukcijai
R60, R61, R62, R63
H11 Mutageninės
R46, R68
H12 Medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas dujas
R29, R31, R32
H13 Medžiagos ir preparatai, kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią nors aukščiau minėtų savybių
R1, R4, R5, R16, R18, R19, R44
H14 Pavojingos aplinkai
R59, R50-53, R51-53, R52-53, R50, R52
ATLIEKŲ PAVOJINGUMO KRITERIJAI
Atliekos klasifikuojamos kaip pavojingos atliekos, jei turi vieną ar kelias šių savybes:
- pliūpsnio temperatūra £ 55oC;
- vieną arba kelias medžiagas, kurios klasifikuojamos* kaip labai toksiškos, kai bendroji koncentracija ³ 0,1 proc.;
- vieną arba kelias medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip toksiškos, kai bendroji koncentracija ³ 3 proc.;
- vieną arba kelias medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip kenksmingos, kai bendroji koncentracija ³ 25 proc.;
- vieną arba kelias ardančiąsias (ėsdinančiąsias) medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R35, kai bendroji koncentracija ³ 1 proc.;
- vieną arba kelias ardančiąsias (ėsdinančiąsias) medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R34, kai bendroji koncentracija ³ 5 proc.;
- vieną arba kelias dirginančias medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R41, kai bendroji koncentracija ³ 10 proc.;
- vieną arba kelias dirginančias medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R36, R37, R38, kai bendroji koncentracija ³ 20 proc.;
- vieną medžiagą, kai žinoma, kad ji yra 1 arba 2 kategorijos kancerogeninė medžiaga, kai bendroji koncentracija ³ 0,1 proc.;
- vieną medžiagą, kai žinoma, kad ji yra 3 kategorijos kancerogeninė medžiaga, kai koncentracija ³ 1 proc.;
- vieną 1 arba 2 kategorijos toksišką reprodukcijai medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R60, R61, kai koncentracija ³ 0,5 proc.;
- vieną 3 kategorijos toksišką reprodukcijai medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R62, R63, kai koncentracija ³ 5 proc.;
- vieną 1 arba 2 kategorijos mutageninę medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R46, kai koncentracija ³ 0,1 proc.;
- vieną 3 kategorijos mutageninę medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R40, kai koncentracija ³ 1 proc.
PAVYZDYS: Ar kancerogeniška – H7
Tuo pačiu principu įvertinkite, ar atlieka nėra pavojinga pagal kitas pavojingumo grupes H! Jeigu atliekos klasifikuojamos bent pagal vieną H grupę kaip pavojingos, jos yra pavojingos!