Aplinkosaugos priemonės

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos
Gera praktika buityje
Ekologinis ženklinimas
Sertifikatai
Ekologinis projektavimas
„Žaliasis“ vartojimas

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos

Aplinkos apsaugos vadybos sistema (AVS) – tai dalis bendrosios įmonės valdymo sistemos, kuri apima organizacinę struktūrą, planavimo veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius, skirtus aplinkosaugos politikos plėtrai, įgyvendinimui, pasiekimui, peržiūrai ir palaikymui.

AVS visuomet siekia nuolatinio tobulėjimo. Sisteminis požiūris – tai ciklas: planavimas, veikla, tikrinimas, veikla, kadangi tobulėjimas niekuomet nesibaigia!

Yra keletas prieinamų standartų, pagal kuriuos galite sukurti savąją aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Tarptautinėje erdvėje yra standartas ISO 14001. Europoje egzistuoja EMAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistema). Kai kurios šalys papildomai yra sukūrusios savas aplinkosaugos vadybos sistemas, pvz., Austrijoje tai yra ECOPROFIT, o Vokietijoje – PREMA.

Aplinkos apsaugos vadybos sistema	Nuoroda į papildomą informaciją
ISO14001	Tarptautinė standartizacijos organizacija http://www.iso.org/iso/en/ISOOnline.frontpage http://www.standardsdirect.org/ http://www.14000-toolkit.com/ http://www.iso14000.com/ http://www.iso14000-iso14001-environmental-management.com/
ISO 14001 dažnai laikomas ISO 14000 standartų serijos kertiniu akmeniu. Sistemos tikslas – padaryti tvarką įmonės aplinkosaugos srityje. Tai yra tarptautinis standartas, jis taikomas bet kuriai organizacijai, kuri pageidauja: įgyvendinti, palaikyti ir tobulinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą, užtikrinti, kad ji atitiktų pačių suformuotą aplinkosaugos politiką (be abejo, tam turi būti vadovybės pritarimas), pademonstruoti atitikimą, užtikrinti atitikimą aplinkosaugos įstatymams ir teisinėms normoms, siekti, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemą sertifikuotų išorinė organizacija, pasiryžti atitikti reikalavimus. Pagrindiniai ISO standarto taikymo principai: minimalus kriterijus – atitikimas aplinkosaugos teisės normoms; tolesni tikslai – nuolat tobulinti kompanijos aplinkosaugos sistemą. ISO 14001 pranašumas yra tai, kad jis yra pripažįstamas tarptautinėje erdvėje, yra aiškiai nustatyti sertifikavimo kriterijai ir atliekamas nepriklausomas standartizuotas auditas. ISO 14001 labiau tinkamas stambioms kompanijoms, jis iš tiesų nebuvo planuotas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi reikia įdėti daug pastangų, pvz., parengti išsamią dokumentaciją. Mažos ir vidutinės įmonės gali naudoti šios vadybos sistemos principus, tačiau nesant poreikio veiklos sertifikuoti nebūtina. Tarp trūkumų galima paminėti ir tai, kad sistema neskatina darbo grupėje galimybių ir informacijos mainų tarp įmonių.
EMAS	http://ec.europa.eu/environment/emas/index_en.htm EMAS įrankinė smulkioms organizacijoms http://www.inem.org/new_toolkit/
EMAS sistema yra panaši į ISO 14001. Skirtumas tas, kad ši sistema yra taikoma Europoje. EMAS nuo ISO dar skiriasi tuo, kad pirmoji reikalauja, kad sertifikuotos įmonės teiktų kasmetes aplinkosaugos ataskaitas – periodinius pranešimus apie veiklą per praėjusį laikotarpį, pateikiant einamųjų veiklos duomenų rinkinį ir informuojant apie bet kuriuos konkrečius ateities planus, kurie gali paveikti organizacijos aplinkosauginę elgseną (tiek neigiamai, tiek ir teigiamai).
ECOPROFIT	http://www.ecoprofit-interreg3c.com/
Pagrindinė ECOPROFIT idėja yra abipusiškai naudingas modelis, taikomas įmonėms sustiprinti. Metus, kartu su kitomis įmonėmis ir  su išorinių sertifikuotų ekspertų pagalba, “investuojama” į įmonės taršos kontrolę mokantis, kaip taikyti ir naudoti įvairias priemones įmonėje. Tuo būdu šis privatus-viešasis partnerystės modelis didina įmonių ekologinį efektyvumą, pritaikant novatoriškas integracines technologijas ir kooperuojantis su bendruomenėmis, kitomis įmonėmis bei konsultantais. Jis grindžiamas filosofija, kad aplinkosaugos kokybės lygio gerinimas yra susijęs su ekonomine nauda. Metodo esmė – mažų ir vidutinių įmonių stiprinimas, įdiegiant novatoriškas, integruotas ir aplinkai palankias technologijas. Tad ECOPROFIT sistemos privalumas yra tas, kad ji yra pritaikyta mažoms ir vidutinėms įmonėms, ją nesunku įdiegti, o darbas grupėje yra jos koncepcijos dalis. ECOPROFIT trūkumai slypi tame, jog jis nėra pripažintas tarptautinėje erdvėje ir neturi standartizuotos audito sistemos. ECOPROFIT licenciją gauna vietinės bendruomenės (savivaldybės). Įmonės, norinčios prisijungti prie sistemos, turi susisiekti su vietine (regionine) valdžia ir pradėti vykdyti tokią programą.
PREMA	http://www.pruma.de/ ttp://www2.gtz.de/p3u/Download/instrumente_kurz/PREMA_brief_1003.pdf
PREMA – tai programa, skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonėms, taip pat – vietiniams ir tarptautiniams konsultantams bei vietinėms institucijoms. Visa PREMA programa susideda iš instrumentų (grupės susitikimų, informacinių mokymų ir darbo grupių), skirtų įmonėje įdiegti pelningą aplinkosaugos valdymo sistemą. Programa yra modulinė ir lanksti, tad specifiniams kiekvienos įmonės reikalavimams galima sujungti bei pritaikyti įvairias priemones ir metodus.
PREMA siekia trejopos naudos (gamybos sąnaudų sumažinimo, įmonės aplinkosauginės veiklos pagerinimo ir organizacijos mokymosi skatinimo):  siūlomos paprastos priemonės, su kuriomis galima nesunkiai nugalėti pasipriešinimą pokyčiams ir kurios užtikrina nebrangų įgyvendinimą, panaudojant nedideles investicijas, dėl to šį projektą galima realizuoti daugelyje mažų ir vidutinių įmonių, panaudojant modulinius šių instrumentų junginius paleidžiamas nuolatinis tobulėjimo procesas, kuris gali būti realizuojamas įdiegiant tiek paprastą mažose ir vidutinėse įmonėse greitai veikiančių priemonių rinkinį, tiek ir sudėtingesnes valdymo sistemas, kurios žymiai pagerina įmonės kokybę, aplinkosaugą ir saugą darbe, tuo pačiu sustiprinant kompanijos organizacinius gebėjimus, gerinami atskirų įmonių problemų sprendimo gebėjimai bei užtikrinama abipusė parama, įgyvendinama dirbant įmonių grupėje, mokymai paverčiami kūrybiškais ir interaktyviais, siekiant vystyti dalyvių profesionalią ir asmeninę kompetenciją bei nuolat perduoti naujai įgytas darbuotojų žinias ir įgūdžius savo įmonėms, užtikrinamas priemonių tvarumas, pritaikant vietinių ir tarptautinių konsultantų bei tarpininkų mokymo darbo vietoje metodą, garantuojama naudojamų priemonių kokybė, realizuojant ilgalaikius mechanizmus ir ypač sutarčių pagrindu mezgant bendradarbiavimą su vietinėmis institucijomis. PREMA sistema pasižymi ECOPROFIT analogiškais privalumais ir trūkumais.

GHK mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikia galimybę nepriklausomai bei gaunant nedaug paramos iš išorės pasiekti tokius rezultatus:
=  nustatyti akivaizdžiai neefektyvaus ir aplinkai žalingo gamtinių išteklių vartojimo atvejus,
=  per santykinai trumpą laikotarpį sumažinti sąnaudas,
=  padidinti saugą darbo vietoje ir
=  visai organizacijai pasirengti atitinkamų priemonių įgyvendinimui.
Tokiu būdu GHK sukuria pagrindą tolesnei veiklai aplinkosaugos vadybos srityje. Gera praktika buityje pasižymi paprastomis naudingomis charakteristikomis, įskaitant nulines arba nežymias investicijas ir išorinių konsultantų poreikį, sąnaudų sumažėjimo naudą, saugumo padidėjimą, darbininkų sveikatos apsaugos kokybės augimą ir t.t.

Geros praktikos buityje koncepcija yra siejama su nepageidaujamų produktų (NP) mažinimu, kurie tiesiogiai nesusiję su galutiniu produktu. Kontrolinės įmonės veiklos sritys – tai medžiagų naudojimo efektyvumas, sandėliavimas ir tvarkymas, sveikatos apsauga ir saugumas, vandens ir nuotekų tvarkymas bei atliekos.  Pagerinus įmonės veiklą šiose srityse, gaunama ekonominė ir aplinkosauginė nauda.

Kontroliniai klausimai (sritys) dėl nepageidaujamų produktų:

• Medžiagų naudojimo efektyvumas
• Medžiagų sandėliavimas ir tvarkymas:
  a) efektyvus sandėliavimas be nuostolių,
  b) efektyvus tvarkymas be nuostolių
• Prevencija + atliekų kiekio sumažinimas
• Efektyvus vandens ir nuotekų valdymas
• Efektyvus energijos vartojimas
• Sveikatos apsauga ir sauga:
  a) saugos aspektų optimizavimas,
  b) darbininkų sveikatos apsaugos aspektų optimizavimas.

Naudinga geros praktikos buityje (GHK) temos nuoroda:
http://www2.gtz.de/p3u/english/ghk.htm
Čia pateikiama:

• bendrieji kontroliniai sąrašai, susiję su efektyviu žaliavų ir energijos vartojimu, atliekų mažinimu ir jų apdorojimu, sauga darbo vietoje bei sveikatos apsauga,
• informacija apie tai, kaip skaičiuoti sąnaudas, susijusias su šių priemonių įgyvendinimu ir kaip kurti srautų diagramas,
• keliomis kalbomis yra parengti specifinių sektorių kontroliniai sąrašai, taip pat ir spaustuvėms.

Ekologinis ženklinimas – tai savanoriškos schemos, sukurtos skatinti įmones remti aplinkai ir vartotojams palankesnius gaminius ir paslaugas, įskaitant viešuosius ir privačiuosius pirkėjus. Pagal jas paprasta identifikuoti tokius produktus. Atskiros valstybės, ES, nevyriausybinės organizacijos ir pramoninės grupės yra sukūrusios daug skirtingų logotipų, žymėjimo ir sertifikavimo schemų. Eko-ženklas priskiriamas aplinkosaugos ženklams, kurie yra skirstomi į tris grupes:

• ženklai, kuriuos suteikė nepriklausoma organizacija (pagal ISO klasifikacijos I tipą): jie yra sertifikuoti, gali būti suteikiami atitikus konkrečius kriterijus ir yra grindžiami produkto būvio ciklo analizės tyrimu. Jie vadinami eko-ženklais. Dažniausiai praktikoje pasitaikantys eko-ženklai – tai Šiaurės šalių „Gulbė“ ir ES „Eco-label“.
• nuosavos deklaracinės žymos (pagal ISO klasifikacijos II tipą): žymos, pagal kurias gamintojai ir prekybininkai reklamuoja savo produktų aplinkai palankesnes savybes.
• kitos aplinkosauginės žymos (energijos žyma, žemės ūkio žyma ir kt.).

Vokietijos „Žydrasis angelas“		http://www.blauer-engel.de/willkommen/willkommen.htm
Yra sukurti kriterijai 86 gaminių ir paslaugų grupėms, įskaitant popierių ir jo gaminius. Yra keletas popieriaus gaminių grupių, kuriems sukurti kriterijai (kriterijai yra skirtingi). Pavyzdžiui, kopijavimo popierius, UZ 14 grupės etiketės, vokai, lipdukai, grupė U72 – laikraštinis popierius. Pagrindiniai kriterijai, ekoženklu paženklintam popieriui: Gamyba: mažiausias procentas makulatūrinio popieriaus (UZ 14=100%, UZ 72= 80%); likusi dalis pluošto naudojamo popieriaus gamyboje 100% FSC ar PEFC sertifikuota; mažiausias makulatūrinį popierių sudarančio žemos kokybės popieriaus kiekis ((UZ14=65%, UZ 72=80%); formaldehido kiekis neturi viršyti 1 mg/dm2; nenaudojami priedai su glioksalu; balinimui nenaudojama EDTA, DTPA (UZ14); dažuose negali būti gyvsidabrio, švino, kadmio, chromo-VI, ar azo dažiklių, kurie gali skilti į toksiškus aminus; negalima naudoti priedų žymimų R40 (įtariama, kad gali sukelti vėžį), R45 (gali sukelti vėžį), R46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus), R61 (kenkia negimusiam vaikui), R63 (gali pakenkti negimusiam vaikui).
Ant etiketės turi būti aiškiai nurodoma, koks procentas makulatūrinio popieriaus, pavyzdžiui:
ES „Gėlė“		http://www.eco-label.com/default.htm http://europa.eu.int/comm/environment/ecolabel/
ES „Gėlė“ – tai puikios aplinkosauginės kokybės simbolis, jis taikomas įvairiems gaminiams ir paslaugoms. ES gėlė gali būti suteikta kopijavimo ir piešimo popieriui. Kriterijai spaudiniams  šiuo metu kuriami.
Šiaurės šalių „Gulbė“		http://www.svanen.nu/Eng/default.asp
Šiaurės šalių „Gulbės“ ženklas gali būti suteikiamas spaudiniams, spaustuvėms, servetėlėms, foto popieriui, spausdinimo popieriui, vokams, riebalams atspariam popieriui, higieniniams produktams, pakavimo popieriui.   Gana nauja galimybė – gauti gulbės ženklą spaustuvei. Tam reikia atitikti numatytus būtinus kriterijus ir pagal kitus kriterijus surinkti  tam tikrą balų skaičių. Reikalavimai medžiagoms: Privaloma Spausdinama turi būti pagrinde ant popieriaus. Turi būti nustatytas popieriaus sunaudojimas spausdinimo mašinai. Kiek spausdinimo mašina naudoja kitų medžiagų, o ne popieriaus? Balų sisitemos kriterijai Popierius pažymėtas ekoženklu: Formulė: balas = 0.333* paženklinto popieriaus dalis (galima gauti max 25 balus) Perdirbtas popierius: Kiek tonų popieriaus naudojama papildomai be paženklinto popieriaus? Perdirbto popieriaus dalis papildomai prie paženklinto popieriaus? (per metus) Balai 50% ir daugiau 5 40-49% 4 30-39% 3 20-29% 2 10-19% 1 Popieriaus atliekos: Formulė: balas = 11-0.275x popieriaus atliekų dalis (procentais) Reikalavimai chemikalams: Reikalavimai taikomi dažams, folijai, laminatui, lakams, klijams, toneriui, plovimo skysčiams, drėkinimo tirpalų priedams, algicidams. Chemikalai negali būti pavojingi aplinkai ir klasifikuojami R50, R53, R50/53, R52/53, R51/53 ar R59. Chemikalai negali būti klasifikuojami kaip pavojingi žmogaus sveikatai R40, R45, R49, R60, R61, R62, R63, R46, R68, R23, R24, R25, R48, R26, R27, R28 ir R39. Daugiau informacijos ieškokite kriterijų dokumento 1 priede.   Balų sistema taikoma dažams, lakams, toneriams, rašalui, metalams kaip džiovinimo agentams spaustuviniuose dažuose, klijams, plovimo ir drėkinimo tirpalams. Kiekvienai šiai chemikalų grupei yra nustatyti kriterijai, kuriuos atitikus galima gauti aukštesnį balą. Balai taip pat yra skiriami už technologinius aspektus, pvz., jeigu nėra naudojamos juostelės, skiriami 3 taškai, kuo mažiau naudojama LOJ. Balai gali būti skiriami ir sumažinus energijos sunaudojimą spausdinimo proceso metu (elektros, šilumos kt.). Atliekos: Privaloma – siekiant palengvinti tinkamą utilizavimą, turi būti sudarytas atliekų planas, kuriame nurodoma, kaip atskiriamos atliekų frakcijos ir kas už tai atskaingas.   Už atliekų kiekio sumažinimą galima gauti papildomus taškus. Papildomus taškus galima gauti ir už produktų su ekoženklu naudojimą.

Miškų priežiūros taryba (FSC)		http://www.fsc.org/en/ MTÜ Eesti FSC Töögrupp http://www.fsc.ee
FSC siekia užtikrinti, kad įmonės palaikytų ir skatintų tvarią miškininkystę. FSC leidžia dviejų rūšių sertifikatus, kuriuos įteikia įmonėms, atitinkančioms šiuos kriterijus: Miškų vadyba (Forest management - FM) – tai sertifikavimo standartas, skirtas miškų tvarkymo įmonėms. Globos grandinė (Chain of Custody - CoC) – tai sertifikavimo standartas, taikomas tiekimo grandinei. FSC standartai egzistuoja kiekviename etape, pradedant medienos pjovimu ir baigiant galutiniu produktu, pvz., popieriumi ar atspausdinta knyga. Turi būti sertifikuota visa tiekimo grandinė: nepakanka sertifikuoti tik vieną jos dalį, kad būtų gautas CoC sertifikatas. Egzistuoja 2 kriterijai: Žaliavos, gaunamos iš sertifikuotų ir nesertifikuotų šaltinių, turi būti laikomos atskirai. Tada įmonė gauna tokį sertifikatą:

Ekologinis projektavimas yra grindžiamas būvio ciklo analizės koncepcija (Life Cycle Analysis - LCA) – baldų įmonė turi peržvelgti savo žaliavas tvarios miškininkystės aspektu, pakavimo, naudojimo bei visus kitus tarpinius etapus.

Yra aštuonios ekologinio projektavimo strategijos, kurios gali būti naudojamos atskirai arba kartu:

• žaliavų atranka – pvz., FSC sertifikatu žymėtų, pagamintų iš perdirbtų medžiagų, sudėtyje neturinčių toksinių medžiagų (tirpiklių) žaliavų vartojimas,
• dematerializacija – mažesnio medžiagų kiekio vartojimas, pasiekiant tą patį funkcionalumo lygį (pvz.,vokai su mažiau ant jų atspausdintos informacijos),
• gamybos našumas – įvairių priemonių naudojimas, pvz., gera praktika buityje (mažesnio atliekų kiekio generavimas, mažiau naudojama energijos ir pan.) arba kitos gamybos technologijos pritaikymas,
• paskirstymas – pvz., pakartotinio naudojimo pakuotės,
• produkto naudojimas – pvz., ergonomiškumas,
• optimalus tarnavimo laikas – tarnavimo laiko ilginimas (lengviau naudoti, remontuoti ir išrinkti),
• naudojimo pabaiga – pvz., perdirbimo paprastumas,
• funkcionalumas – papildomų funkcijų suteikimas produktui taip, kad vieną daiktą būtų galima naudoti keliais atvejais.

Ekologinis projektavimas naudingas ir aplinkai, ir kompanijos ekonominei veiklai. Ekologinio projektavimo veiklos įgyvendinimo ekonominiai varikliai:

• gilesnė įmonių įžvalga;
• geresnis bendradarbiavimas su tiekėjais.

Egzistuoja ir išorinių veiksnių:

• ekologinis projektavimas leidžia lengviau konkuruoti su kitomis kompanijomis,
• teisės aktų atitikimas.

Naudinga nuoroda į papildomą informaciją apie ekologinį projektavimą: www.learn-ecodesign.net
http://www.seit.ee/files/Eco-design_in_the_Baltics_REVISED.pdf

„Žaliasis“ viešasis vartojimas taikomas viešiesiems pirkėjams, kurie pirkdami produktus, paslaugas ar darbus įvertina aplinkosauginius elementus. Tai – būdas, kuriuo vyriausybė gali prisidėti prie sveikos aplinkos propagavimo. „Žaliasis“ produktas reiškia: mažiau atliekų, efektyvesnis energijos vartojimas, produktų toksiškumo ribojimas, perdirbtų komponentų naudojimas arba galimybė perdirbti.
Tai gali būti taikoma ir spaustuvėms, spausdinančioms valdžiai -> popierius ir spaudiniai biurams.

Galimi kriterijai:

• Energijos suvartojimas, pvz., didesnis jos vartojimo efektyvumas.
• Atliekų šalinimas:
• šalinimo apimtys,
• žalingas medžiagų poveikis,
• medžiagų kiekis, kurį galima perdirbti.
• Produkto patvarumas – ar jis sukurtas ilgai tarnauti.
• Gamybos procese naudojamos pavojingos medžiagos.

1 pavyzdys: bendruomenė planuoja pirkti sąsiuvinius mokiniams ir norėtų, kad jie būtų iš perdirbto popieriaus ar atspausdinti su augaliniais dažais.

2 pavyzdys: Miškų departamentas planuoja atspausdinti metinę ataskaitą ant FSC ženklu paženklinto popieriaus ir naudojant mažiau LOJ spaudos procese (g/spaudinio vnt.).

• http://europa.eu.int/comm/environment/gpp/
• Tarptautinė asociacija „Vietinės vyriausybės už tvarumą“: www.iclei.org
• Europos jungtinis tyrimų centras: http://www.jrc.cec.eu.int/
• Apsirūpinimo medžiagomis gidas: http://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/int.pdf

 į viršų