Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą reguliuojantys teisės aktai įpareigoja chemikalų gamintojus ir importuotojus. Nepaisant to, spaustuvės privalo žinoti šias pareigas, kad galėtų užtikrinti su jomis susijusių teisės aktų atitikimą: žinoti teises ir pareigas, atitikti saugaus darbo reikalavimus. Atsakomybė už teisingą informaciją ir jos pateikimą taip pat tenka spaustuvėms (pagal dabar galiojančius teisės aktus).
Lietuvos teisės aktai
ES teisės aktai
Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, 2000 m., Nr. 532/742 (pakeista 2002, Nr. 81-3501; 2003, Nr. 81(1)-3703, Nr. 81(2)-3703, Nr. 81(3)-3703)
Cheminių medžiagų klasifikacija, pakavimas ir žymėjimas (67/548/EEC)
Pavojingų preparatų klasifikacija, pakavimas ir žymėjimas (1999/45/EC)
pateikia informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės, R- ir S- frazes bei kt.
1 priede (http://ecb.jrc.it/; www.infochema.lt) pateikiamas harmonizuotai suklasifikuotų pavojingų medžiagų sąrašas ir jų klasifikacija;
gamintojai ir importuotojai informaciją apie pavojingumą privalo pateikti SDL ir etiketėse;
spaustuvė gali paprašyti SDL ir preparatui, kuris nėra suklasifikuotas kaip pavojingas, tačiau jame yra bent viena medžiaga, kurios koncentracija viršija 1 % (pagal masę) arba 0,2 % (pagal tūrį) ir kuri sukelia:
pavojų sveikatai, aplinkai arba
kuriai yra nustatytos leidžiamos ribinės koncentracijos darbo vietose;
tuo atveju, jei medžiagos ar preparatai yra importuojami ir jų gamintojas nėra suklasifikavęs, spaustuvė turi tai padaryti pati.
Saugos duomenų lapo reikalavimai ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarka (2001 m. Nr. 687)
Saugos duomenų lapai (91/155/EC, papildyta 01/58/EC)
apibrėžia saugos duomenų lapų struktūrą;
suteikia chemikalų naudotojams teisę iš gamintojų / importuotojų reikalauti SDL:
profesionalūs naudotojai turi teisę reikalauti atitinkamos informacijos (kaip SDL) preparatams, kurie nėra klasifikuojami kaip pavojingi, bet juose yra žmogui ar aplinkai pavojingų medžiagų bei medžiagų, kurioms nustatytos ribinės koncentracijos darbo vietoje , jei tokių komponentų yra> 1 % (pagal masę) arba 0,2 % (pagal tūrį) (dujiniai preparatai). Kancerogenams taikomi griežtesni apribojimai)).
Higienos norma HN 36:2002 Draudžiamos ir ribojamos medžiagos (pakeista 2004 m. Nr.V-258)
Draudimai ir apribojimai (76/769/EEC)
įpareigoja cheminių medžiagų naudotoją konkrečiuose procesuose ar gaminiuose nenaudoti nurodytų chemikalų. Kai kurios medžiagos yra visiškai uždraustos.
Apriboto naudojimo ir uždraustų spaudos procese naudoti medžiagų sąrašas pateikiamas Produktų saugos skyriuje.
Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka (2002 m. Nr. 389)
Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamybos, naudojimo vidaus auditas (2002 Nr. 20-780)
taikoma - pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamintojams ir profesionaliems jų naudotojams
tikslas – patikrinti, ar laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamybos ir naudojimo teisėtumą, jų klasifikavimą, ženklinimą, pakavimą, sandėliavimą, apskaitą, pranešimus apie naujas chemines medžiagas, draudžiamų ir griežtai ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimo draudimus ir ribojimus, saugos duomenų lapo turinį, duomenų ir informacijos apie pavojingas chemines medžiagas ir preparatus pagal nustatytas tvarkas teikimą;
už audito organizavimų atsako ūkio subjekto vadovas;
Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės, Nr.624 (pakeista 2002 m, Nr. 267) Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės, Nr.623 (pakeista 2002 m., Nr.267) Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, 2004 m, Nr.D1-71
WFD (2000/60/EC) DSD (76/464/EEC)
pateikiami pavojingų ir prioritetinių medžiagų sąrašai:
Sąrašas I – prioritetinės pavojingos medžiagos ((patvirtinta: 2001 12 21, Nr.623; iš dalies pakeista 2002 05 22, Nr.267).
Sąrašas II – pavojingos medžiagos (patvirtinta 2001 12 21, Nr.624; iš dalies pakeista 2002 05 22, Nr.267); II-ąjį sąrašą sudaro dvi dalys: „A “dalis - ES mastu svarbios medžiagos, ir „B “ dalis - Lietuvai prioritetinės medžiagos
reikalaujama nustatyti pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų naudojimą ir išmetimus;
nustato leidžiamas išmetimų į aplinką koncentracijas;
reikalauja parengti pavojingų medžiagų išmetimų į aplinką priemonių ir mažinimo programas.
Čia apibrėžiami taršos mažinimo tikslai, taikant išmetamų teršalų ribines vertes (išreiškiamas maksimalia tirpiklio koncentracija išmetamose dujose) ir išsklaidytos taršos vertes (išreiškiama tirpiklio įvesties procentine išraiška): šios vertės turi būti pasiekiamos taikant atitinkamas taršos mažinimo technologijas arba pakeičiant technologijas (technologijos, naudojančios mažą tirpiklio kiekį arba visai nenaudojančios tirpiklio).
Nauji įrenginiai turi atitikti reikalavimus nedelsiant, jų paleidimo momentu;
Esami įrenginiai turi reikalavimus atitikti palaipsniui:
jeigu rengiamas taršos mažinimo planas: nuo 2005 m. spalio 31 d.
direktyvos išmetamų teršalų ribinių verčių ir išsklaidytos taršos ribinių verčių atitikimas: nuo 2007 m. spalio 31 d.
medžiagų, kurioms priskiriamos šios rizikos frazės - R45, R46, R49, R60, R61 (KMR), keitimas kitomis: per trumpiausią įmanomą laikotarpį;
medžiagų, kurioms priskiriamos šios rizikos frazės - R45, R46, R49, R60, R61 bei R40 halogenintų LOJ kontrolė ir išmetimų ribinės vertės: nuo 2007 m. spalio 31 d.
Be to, operatorius, kuriam taikomi reikalavimai, privalo:
registruoti įrenginius;
kasmet parengti tirpiklių valdymo planą, skirtą nustatyti išsklaidytą taršą arba suderinti taršos mažinimo planą su reguliuojančiomis institucijomis; kasmet ir pareikalavus teikti ataskaitas apie taršos apimtis;
Produktų saugos įstatymas (1999 m. Nr. VIII-1206; 2001 m. Nr. IX-427; 2004 m. Nr. IX-1988)
Bendroji produktų sauga (01/95/EC)
draudžia tiekti rinkai tuos produktų pateikimą rinkai, kurie įprastai naudojant kelia pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai
dukterinės direktyvos yra skirtos atskiriems sektoriams ir apibrėžia jiems skirtus reikalavimus. Kol kas nėra direktyvos spaudiniams, todėl spaustuvės turėtų vadovautis bendrais saugos reikalavimais.
Higienos norma HN 36:2002 Draudžiamos ir ribojamos medžiagos (pakeista 2004 m. Nr.V-258)
Draudimai ir ribojimai (76/769/EEC)
įpareigoja nenaudoti nurodytų chemikalų konkrečiuose gaminiuose. Kai kurios medžiagos yra visiškai uždraustos.
Daugiau informacijos rasite šio skyriaus temoje „Ribojamos ir draudžiamos medžiagos“.
Europos Komisija yra parengusi daug teisės aktų, susijusių su atliekų valdymu – tiek specifiniams atliekų tipams (pvz., pakuočių atliekos), tiek ir atliekų valdymo operacijoms (pvz., atliekų deginimui). Čia pateikiami teisės aktai, kurie yra tiesiogiai susiję su spaustuvėmis.
Lietuvos teisės aktai
ES teisės aktai
Atliekų tvarkymo įstatymas, (2004 m., aktuali redakcija – nuo 2005 m.) Atliekų tvarkymo taisyklės (2003 m.)
Direktyva nustato ir apibrėžia pagrindines ES atliekų teisės aktų koncepcijas;
Atliekos apibrėžiamos kaip tai, ką atliekų turėtojas „išmeta arba ketina išmesti“. Tai reiškia, kad atliekos interpretuojamos plačiai. Kompanijos generuojamos atliekos gali turėti ekonominę vertę ir vis tiek būti atliekomis. Be to, atliekos, kurias galima perdirbti, taip pat yra atliekos. Pavyzdžiui, jei kompanijoje generuojamos popieriaus atliekos, jos ir bus traktuojamos kaip atliekos, nesvarbu, kaip jos tvarkomos toliau (sudeginamos kompanijos katilinėje ar parduodamos kitai kompanijai ir pan.).
I priedas – bendrųjų pavojingų atliekų tipų kategorijos, pateiktos pagal atliekų prigimtį arba veiklą, kurioje jos generuojamos. Pateikiamų tipų atliekos gali būti skystos, dumblas arba kietos.
II priede pateikiami atliekų komponentai, kurie jas paverčia pavojingomis.
III priede pateikiamos atliekų savybės, kurios jas paverčia pavojingomis.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (2001 m., Nr. IX-517; 2005 m. Nr. X-286)
Pakuotės atliekos (94/62/EC)
(2004/12/EC)
Pateikia kriterijus, paaiškinančius terminą „pakuotė“. Priede pateikiami aiškūs pavyzdžiai.
Reguliuoja rinkai tiekiamas pakuotes ir visas pakuočių atliekas.
Pirminis prekių pardavėjas privalo nemokamai surinkti iš vartotojų prekių pakuotes ir pakavimo atliekas.
Atliekų surinkimo įsipareigojimas taikomas ir pavojingų prekių pakuotėms. Pakuočių, kuriose vis dar yra pavojingų atliekų (pvz., dažai, lakas), spaustuvė neturi grąžinti jų tinkamai neišvalęs.
Neinventorizuotos įrangos, turinčios mažiau nei 5dm3 polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT), surinkimo ir šalinimo taisyklės (2005 m. Nr. D1-435)
Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklės (2003 m. Nr. 473; 2004 m. Nr. D1-344)
PCB ir PCT (96/59/EC)
Apibrėžia reikalavimus, kaip tvarkyti PCB ir PCT turinčius įrenginius, pvz. senus kondensatorius
Baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, tiekimo į rinką reikalavimai (2004 m. Nr. 4-117/D3-196)
Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tavrkymo taisyklės (2002 m. Nr. 625; 2003 m. Nr. 44)
Baterijos ir akumuliatoriai (91/157/EEC)
Apibrėžia reikalavimus, kaip tvarkyti baterijas ir akumuliatorius, kuriuose yra tam tikrų pavojingų medžiagų (Hg, Cd, Pb)
Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, 2004 m. Nr. D1-481(pakeista 2005 m. Nr. D1-395) Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės, 2003 m. Nr. 710; pakeista 2005 m. Nr. D1-420)
Higienos norma HN 36:2002 (pakeista 2004 m, Nr. V-258)
Su gaminiais susiję teisės aktai – WEEE: Elektros ir elektroninės įrangos tvarkymas (2002/96/EC, 2004/249)
ELV: Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas (2000/53/EC)
ROHS: Draudžiamos pavojingos medžiagos elektros ir elektroninėje įirangoje (2002/95/EC)
- apriboja tam tikrų medžiagų naudojimas gaminiuose;
- reikalauja imtis reikiamų veiksmų ir sumažinti šių medžiagų naudojimą produktuose;
- reikalauja pateikti ataskaitas apie pritaikytas priemones, nurodyti medžiagų kiekį produktuose.
TIPK leidimų išdavimas, atnaujinimas ir panaikinimas (2002 m, Nr. 80; 2002 Nr. 333; 2003 Nr. 590, Nr.683; 2004 Nr. D1-293; 2005, Nr. D1-330)
TIPK (96/61/EC)
TIPK įrenginių valdytojams (pagal Direktyvos I priedą) ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 31 d. reikia iš valdžios institucijų gauti integruotą leidimą.
Visoms kitoms įmonėms, kurios šiuo metu turi aplinkosauginius leidimus gamtos išteklių naudojimui, TIPK leidimą reikia gauti ne vėliau nei iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Prašyme leidimui gauti
turi būti pateikti visi naudojami chemikalai (įskaitant prioritetinius pavojingus) bei pavojingų medžiagų emisija į atskiras aplinkos terpes, nurodant emisijos poveikį aplinkai.
Reikalaujama, kad tarša būtų mažinama taikant GPGB ir imantis atitinkamų emisijos mažinimo priemonių (pvz., keičiant pavojingas medžiagas kitomis, įrengiant uždarą sistemą, taikant inžinerines priemones, sumažinant ir (arba) perdirbant atliekas).
Leidimuose turi būti įvertinamas visas gamyklos poveikis aplinkai, pvz., emisija į orą, vandenį ir žemę, atliekų generavimas, žaliavų naudojimas, energijos efektyvumas, triukšmas, nelaimingų atsitikimų prevencija ir vietos sutvarkymas uždarymo atveju.
Leidimo sąlygos, įskaitant išmetamų teršalų ribines vertes, turi būti grindžiamos Geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB).
Viršijus nurodytas ribines vertes, turi būti teikiamos ataskaitos apie medžiagų, pateikiamų priede, išmetimus į orą ir vandenį.