Praktinės priemonės

Chemikalai
Vanduo ir nuotekos
Oras
Priemonės
Atliekos
Taršos prevencija

• Kokia yra su cheminių medžiagų ir preparatų keliama rizika?
• Kokios cheminės medžiagos ir preparatai yra naudojami ir kokiems tikslams (registras)?
• Kaip gauti su chemikalais susijusią informaciją (informaciją apie pavojingumą)?
• Kaip patikrinti, ar chemikalo etiketė yra teisinga?
• Kaip sužinoti, ar saugos duomenų lape pateikiama informacija yra teisinga (SDL informacijos kontrolinis sąrašas)?
• Pavojingų medžiagų keitimo procedūra

Cheminės medžiagos ar preparato pavojingumas - tai jam būdinga savybė sukelti žalą. Pagal chemikalų teisinius aktus yra apibrėžiami trys savybių tipai. Jos nustatomos tyrimų keliu.

Fizikinės -cheminės savybės apibrėžia, kaip medžiaga „elgiasi“gamybos proceso metu ar būdama produkte.  Daugiau informacijos apie šias savybes galima rasti SDL, 9 skyriuje (fizikinės ir cheminės savybės) bei 10 skyriuje (stabilumas ir reaktyvumas).

Sprogūs: kietieji, skystieji ar gelio pavidalo chemikalai, kurie taip pat gali sureaguoti egzotermiškai be atmosferinio deguonies (tuo būdu sparčiai besiskleidžiant dujoms) ir prie atitinkamų bandymo sąlygų sprogsta, greitai sudega arba kaitinami sprogsta iš dalies uždaroje erdvėje.	Sprogūs		R 2 Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties,ugnies ar kitų uždegimo šaltinių R 3 Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
Oksiduojantys: chemikalai, kurie sureagavę su kitomis, ypač degiomis medžiagomis, sukelia intensyvias egzotermines reakcijas	Oksiduojantys		R 7 Pavojinga gaisro atžvilgiu R 8 Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis R 9 Gali sprogti sumaišyta su galinčiomis degti medžiagomis
Ypač degūs: skystos ir dujinės medžiagos bei preparatai, kurie užsidega po kontakto su oru prie aplinkos temperatūros ir slėgio ( Pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 0 laipsnių pagal C ir virimo temperatūra žemesnė ar lygi 35 laipsniai pagal C. )	Ypač degūs		R 12 Ypač degi
Labai degūs: chemikalai, kurie gali įkaisti ir galiausiai užsidegti aplinkos temperatūroje be papildomos energijos po kontakto su oru  arba kieti chemikalai, kurie gali užsiliepsnoti, po trumpo kontakto su ugnies šaltiniu ir kurie toliau dega arba sudega pašalinus ugnies šaltinį arba skysti chemikalai, pasižymintys itin žema pliūpsnio temperatūra (Žemiau 21 oC) arba chemikalai, kurie, po kontakto su vandeniu arba drėgnu oru, pavojingais kiekiais išskiria itin sprogias duja	Labai degūs		R 11 Labai degi R 15 Reaguoja su vandeniu,išskirdamos ypač degias dujas R 17 Savaime užsideganti ore
Degūs: Skysti chemikalai, pasižymintys žema pliūpsnio temperatūra (Lygi arba didesnė nei 21 oC ir žemesnė arba lygi 55 oC)	Degūs		R 10 Degi
Papildomos frazės (jei klasifikuojama kaip pirmiau):	R 1 Sausa gali sprogti R 4 Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius R 5 Kaitinama gali sprogti R 6 Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje R 7 Pavojinga gaisro atžvilgiu R 14 Smarkiai reaguoja su vandeniu R 16 Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis R 18 Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų (oro) mišinius R 19 Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus R 30 Naudojama gali tapti labai degi R 44 Gali sprogti,jei kaitinama sandariai uždaryta

• ūmus toksiškumas à poveikio rizikos indikatorius po vieno trumpalaikio kontakto.
• lėtinis toksiškumas à poveikio rizikos indikatorius po pasikartojančio arba ilgalaikio kontakto, mažesnėmis nei ūmaus toksiškumo dozės.
  
  Daugiau informacijos apie šias savybes rasite SDL 11 skyriuje „toksikologinė informacija“

Labai toksiški: chemikalai, kurie labai mažais kiekiais yra mirtini arba sukelia ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą (Mirtinos dozės žiurkėms: 25 mg/kg kūno masės nurijus, < 50 mg/kg per odą arba < 0.5 mg/kg įkvėpus, kaip apibrėžta VI priede)	Labai toksiški		R 26 Labai toksiška įkvėpus R 27 Labai toksiška susilietus su oda R 28 Labai toksiška prarijus R 39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Toksiški: chemikalai, kurie mažais kiekiais yra mirtini arba sukelia ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą (Mirtinos dozės žiurkėms: 25 mg/kg kūno masės nurijus, < 50 mg/kg per odą arba <0.5 mg/kg įkvėpus)	Toksiški		R 23 Toksiška įkvėpus R 24 Toksiška susilietus su oda R 25 Toksiška prarijus R 39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus R 48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
Kenksmingi: chemikalai, kurie gali sukelti mirtį arba ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą ( Mirtinos dozės žiurkėms: < 2000 mg/kg kūno masės nurijus, < 2000 mg/kg per odą, < 20 mg/kg įkvėpus)	Kenksmingi		R 20 Kenksminga įkvėpus R 21 Kenksminga susilietus su oda R 22 Kenksminga prarijus R 48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R 65 Kenksminga –prarijus,gali pakenkti plaučiams R 68 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Kancerogeninės: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti vėžį arba padidinti jo tikimybę. Priklausomai nuo įrodymų, išskiriamos trys kategorijos:  I – žinomi kancerogenai žmonėms; II – turi būti laikomi kancerogeniškais, yra įrodymų iš ilgalaikių tyrimų su gyvūnais ar kitų informacijos šaltinių. III – yra įtarimas, tačiau nepakanka įrodymų šios kategorijos kancerogenams perkelti į II kategoriją.	Kancerogeninės 3 kategorija		R 45 Gali sukelti vėžį R 49 Gali sukelti vėžį įkvėpus
	Kancerogeninės 3 kategorija		R 40 Įtariama,kad gali sukelti vėžį
Mutageninės: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti paveldimus genetinius defektus arba padidinti jų tikimybę. Yra išskiriamos trys grupės, analogiškai pagal kancerogenų klasifikaciją.	Mutageninės 1 ir 2 kategorijos		R 46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus
	Mutageninės 3 kategorija		R 68 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Toksiški reprodukcijai: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti arba padidinti nepaveldimo neigiamo poveikio vaisiui tikimybę (žala negimusiam vaikui) ir / arba neigiamai veikti vyriškas, moteriškas reprodukcines funkcijas ar jų potenciją. Yra išskiriamos trys grupės, analogiškai pagal kancerogenų klasifikaciją	Toksiški reprodukcijai 1 ir 2 kategorijos		R 60 Kenkia vaisingumui R 61 Kenkia negimusiam vaikui
	Toksiški reprodukcijai 3 kategorija		R 62 Gali pakenkti vaisingumui R 63 Gali pakenkti negimusiam vaikui
Ardantys: chemikalai, kurie po kontakto su gyvais audiniais gali juos sunaikinti, pvz., rimtai nudegint	Ardantys		R 34 Nudegina R 35 Stipriai nudegina
Dirginantys: neardantys chemikalai, kurie, trumpalaikio, ilgalaikio ar pasikartojančio kontakto su oda ar gleivine metu, gali sukelti odos uždegimą, pažeisti akis, rimtai jas sužaloti arba dirginti kvėpavimo takus	Dirginantys		R 36 Dirgina akis R 37 Dirgina kvėpavimo takus R 38 Dirgina odą R 41 Gali smarkiai pažeisti akis
Jautrinantys: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpus ar patekus per odą, gali sukelti padidinto jautrumo reakciją, o toliau liečiantis su medžiaga ar preparatu, atsiranda papildomas neigiamas poveikis, pvz., padidintas kvėpavimo takų jautrumas (astma) arba padidintas odos jautrumas (pvz., kontaktinis dermatitas).	Kenksmingi		R 42 Gali sukelti alergiją įkvėpus
	Dirginantys		R 43 Gali sukelti alergiją susilietus su oda
Papildomos rizikos frazės (jei klasifikuojama kaip pirmiau):	R 29 Reaguodama su vandeniu, išskiria toksiškas dujas R 31 Reaguodama su rūgštimis, išskiria toksiškas dujas R 32 Reaguodama su rūgštimis, išsiskiria labai toksiškas dujas R 33 Pavojinga –kaupiasi organizme R 64 Kenkia žindomam vaikui R 66 Pakartotinas poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą R 67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą

Ekotoksinės savybės apibūdina chemikalo aplinkai keliamą pavojų ir likimą joje. Aplinkosauginė klasifikacija šiuo metu iš esmės grindžiama: i) ūmiu toksiškumu vandens aplinkai ir medžiagų elgsena vandens ekosistemoje, ii) medžiagos savybėmis, pavojingomis ozono sluoksniui ir iii) savybėmis, kurios yra pavojingos sausumos aplinkai. Pavojingumo aplinkai kriterijai yra tebevystomi.

Daugiau informacijos apie šias savybes rasite SDL, 12 skyriuje „ekologinė informacija“.

Medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, nedelsiant arba po kurio laiko daro arba gali daryti žalą vienam arba daugiau aplinkos komponentų.

Pavojingi aplinkai

R 50 Labai toksiška vandens organizmams R 51 Toksiška vandens organizmams R 52 Kenksminga vandens organizmams R 53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus R 54 Toksiška augmenijai R 55 Toksiška gyvūnijai R 56 Toksiška dirvožemio organizmams R 57 Toksiška bitėms R 58 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus R 59 Pavojinga ozono sluoksniui

• ūmus toksiškumas vandeniui -> poveikio po vieno trumpalaikio kontakto su vandens organizmais indikatorius.
• biologinis skaidomumas -> medžiagos patvarumo aplinkoje indikatorius -> kuo lėtesnis skaidymosi procesas, tuo ilgiau medžiaga išlieka aplinkoje.
• biologinis kaupimasis -> tendencijos medžiagai koncentruotis supančios terpės organizmuose -> kuo greičiau medžiaga paimama ir lėčiau metabolizuojama arba pašalinama, tuo didesnis biologinio kaupimosi rodiklis.
  Jei toksiškumas vandeniui, biologinis kaupimasis ir patvarumas (pvz., itin mažas biologinis skaidomumas) pasiekia konkrečias ribines vertes, tokios medžiagos jau vadinamos patvariomis, biologiškai besikaupiančiomis ir toksiškomis medžiagomis (PBT), kurios kelia didelį rūpestį aplinkai. Žala aplinkai padaroma sudarkant ekosistemų struktūrą ir funkcionavimą. Išskyrus ūmųjį toksinį poveikį, yra sunku stebėti žalą aplinkai ir nustatyti ryšį su chemikalais, kadangi koncentracija aplinkoje yra labai maža, kartais medžiagos aptinkamos labai toli nuo jų emisijos šaltinio (pernešimas atmosfera) ir poveikis gali būti uždelstas.

Kriterijai PBT/lPsB medžiagoms nustatyti (pagal Europos Komisijos techninį vadovą, skirtą medžiagų rizikos vertinimui)

Jei neturite jokios informacijos apie biologinio kaupimosi faktorių, galite žiūrėti tirpumą vandenyje ir pasiskirstymo koeficientą (log Kow) à jie apibrėžia medžiagos elgseną nuotekų valymo įrenginiuose ir aplinkoje. Prastai vandenyje tirpstančios medžiagos adsorbuosis prie dalelių (nuosėdų) arba gali kauptis vandens organizmų kūno riebaluose. Medžiagos, kurių log Kow  > 3, yra priskiriamos biologiškai besikaupiančioms, jei priešingai neįrodoma atlikus biologinės koncentracijos tyrimus (su žuvimis).

Cheminiu medžiagų registras yra duomenų bazė, skirta informacijai apie įmonėje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus tvarkyti. Kokius duomenis kaupti registre priklauso nuo to, kam ketinama naudoti registro informaciją. Registrą galima naudoti įvertinant riziką vartotojui, darbininkui, jis gali padėti atitikti kitus reikalavimus (pvz., oro taršos, vandenų, atliekų), jis gali pagelbėti teikiant ataskaitas ar prašymą leidimui gauti.

Teisės aktai reikalauja vesti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitą. Šiame skyriuje kalbama apie tai, kaip išplėtus būtinus reiklavimus, apskaitą galima panaudoti ir kitiems tikslams. Pagrindiniai duomenys, kurie visada turėtų būti registre, yra chemikalo tapatybė, tiekėjas ir (arba) gamintojas, klasifikacija (pavojingumo simboliai, rizikos ir saugos frazės), sunaudojamas kiekis, taip pat nuoroda kur cheminė medžiaga ar preparatas naudojamas įmonėje. Galima įvesti ir informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų technologinę paskirtį procesuose ar gaminiuose.

1. Registro poreikio nustatymas – kokia informacija reikalinga kokiems tikslams? Į bendrą diskusiją reikia įtraukti visus suinteresuotus darbuotojus. 2. Projekto planavimas. Paskiriamas projekto vadovas, kuris organizuoja registro sudarymą. Aptariama ir planuojama, kas, ką ir iki kada turi padaryti. 3. Diskusijos ir sprendimo priėmimas dėl registro struktūros. Kokia informacija, atsižvelgiant i nustatytus poreikius, turi būti registre,kokia programinė įranga, kokios paieškos galimybės, kaip būtų galima vėliau duomenų bazę išplėsti, ryšys su kita įmonės programine įranga ir kt. 4. Pirmasis bandymas. Duomenų rinkimas, pavyzdžiui,vienam padaliniui. Aptariamos problemos, sunkumai, jei reikia, peržiūrima registro struktūra, planavimas ir pan. 5. Į registrą suvestos informacijos kokybės patikrinimas (tam būtina tinkama kompetencija!). Jei reikia, tolimesnis duomenų rinkimas iš gamintojų ir tiekėjų (žr.7 skyrių “Informacijos apie cheminių medžiagų keliamą riziką gavimas ”). 6. Registro veikimo patikrinimas –ar duomenų bazė pateikia tokius atsakymus, kokių tikėtasi? Aptarimas su kitais ekspertais ir būsimais registro naudotojais (žr. kontrolinio klausimyno klausimus 5 skyriuje “Vidaus auditas ”). 7. Duomenų visai įmonei surinkimas ir suvedimas, registro tvarkymo ir atnaujinimo procedūros sukūrimas. Svarbu neužmiršti numatyti resursų registro atnaujinimui.

Registro lentelės pavyzdys

Paaiškinimai
1  Prekinis produkto pavadinimas yra tas, kuris nurodytas etiketėje. Atskiros cheminės medžiagos atveju jis gali sutapti su jos cheminiu pavadinimu (žr. 5.1).
2  Nurodykite, ar tai medžiaga, ar preparatas. Medžiagai įveskite M, preparatui – P.
3  Galbūt chemikalas turi plačiai žinomą įmonės viduje naudojamą pavadinimą. Verta jį nurodyti registre.
4  Nurodykite tiekėjo pavadinimą (t.y. tos įmonės, kurioje užsakomas chemikalas jį perkant ir į kurią kreipiamasi su klausimais, pavadinimą).
5.1- 5.2  Priklausomai nuo cheminio produkto prigimties ir SDL, etiketėje bei kitoje techninėje dokumentacijoje pateiktos informacijos, išvardinkite žinomas sudėtines dalis, t.y. komponentus su jų pavadinimais ir CAS (EB) numeriais. CAS (EB) numeris yra būtinas. Surašykite tuos komponentus, kurieklasifikuojami kaip pavojingi. Vieną eilutę paskirkite pačiam produktui ir po vieną – kiekvienam komponentui.
6  Pavojingų komponentų koncentracijos ar bent jų ribos paprastai būna nurodytos SDL ar etiketėje.
7  Preparato (pirma eilutė) ir atskirų komponentų klasifikacija.
8  Rizikos frazes nurodykite pagal pavojaus tipą: pavojinga sveikatai, pavojinga aplinkai, pavojinga dėl fizikinių cheminių savybių, įterpkite S-frazes.
9  Nurodykite paskutinio SDL peržiūrėjimo datą. Jei SDL neturima, įveskite, pavyzdžiui, “0”.
10 – 11  Nurodykite per tam tikrą laikotarpį (pvz.: metus) sunaudotą chemikalo kiekį (kg). Jis apskaičiuojamas: kiekis laikotarpio pradžioje + nupirktas kiekis – likutis laikotarpio gale.
12  Naudinga produktus suskirstyti pagal jų techninę paskirtį naudojant. Pavyzdžiui, dažai ir lakai, marginimo dažai, dažai tekstilei, tirpikliai-valikliai, valikliai vandens pagrindu, metalų koncentratas galvanikai ir pan. Stenkitės nesudaryti daugiau kaip 20 skirtingų produktų grupių.
13  Pažymėkite, ar cheminė medžiaga patenka į galutinį produktą. Įveskite “taip” visoms medžiagoms, kurios:
1) yra galutinio produkto sudėtyje (pvz.: lakai, plastifikatoriai) arba
2) gamybos proceso metu liečiasi su galutiniu produktu ir gali likti ant jo paviršiaus (pvz.: valikliai).
14  Sudarykite neilgą vietų (cechai, procesai, salės, įrengimai), kuriose įmonėje naudojami chemikalai, sąrašą. Pradėkite nuo tiksliai apibrėžtų vietų (pvz.: klijavimas, marginimas ir pan.), o ne nuo atskirų darbo vietų.

Kiekviena

Cheminės medžiagos ar preparato pavojingumas - tai jam būdinga savybė sukelti žalą. Pagal chemikalų teisinius aktus yra apibrėžiami trys savybių tipai. Jos nustatomos tyrimų keliu.

Fizikinės -cheminės savybės apibrėžia, kaip medžiaga „elgiasi“gamybos proceso metu ar būdama produkte.  Daugiau informacijos apie šias savybes galima rasti SDL, 9 skyriuje (fizikinės ir cheminės savybės) bei 10 skyriuje (stabilumas ir reaktyvumas).

Sprogūs: kietieji, skystieji ar gelio pavidalo chemikalai, kurie taip pat gali sureaguoti egzotermiškai be atmosferinio deguonies (tuo būdu sparčiai besiskleidžiant dujoms) ir prie atitinkamų bandymo sąlygų sprogsta, greitai sudega arba kaitinami sprogsta iš dalies uždaroje erdvėje.	Sprogūs		R 2 Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties,ugnies ar kitų uždegimo šaltinių R 3 Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
Oksiduojantys: chemikalai, kurie sureagavę su kitomis, ypač degiomis medžiagomis, sukelia intensyvias egzotermines reakcijas	Oksiduojantys		R 7 Pavojinga gaisro atžvilgiu R 8 Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis R 9 Gali sprogti sumaišyta su galinčiomis degti medžiagomis
Ypač degūs: skystos ir dujinės medžiagos bei preparatai, kurie užsidega po kontakto su oru prie aplinkos temperatūros ir slėgio ( Pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 0 laipsnių pagal C ir virimo temperatūra žemesnė ar lygi 35 laipsniai pagal C. )	Ypač degūs		R 12 Ypač degi
Labai degūs: chemikalai, kurie gali įkaisti ir galiausiai užsidegti aplinkos temperatūroje be papildomos energijos po kontakto su oru  arba kieti chemikalai, kurie gali užsiliepsnoti, po trumpo kontakto su ugnies šaltiniu ir kurie toliau dega arba sudega pašalinus ugnies šaltinį arba skysti chemikalai, pasižymintys itin žema pliūpsnio temperatūra (Žemiau 21 oC) arba chemikalai, kurie, po kontakto su vandeniu arba drėgnu oru, pavojingais kiekiais išskiria itin sprogias duja	Labai degūs		R 11 Labai degi R 15 Reaguoja su vandeniu,išskirdamos ypač degias dujas R 17 Savaime užsideganti ore
Degūs: Skysti chemikalai, pasižymintys žema pliūpsnio temperatūra (Lygi arba didesnė nei 21 oC ir žemesnė arba lygi 55 oC)	Degūs		R 10 Degi
Papildomos frazės (jei klasifikuojama kaip pirmiau):	R 1 Sausa gali sprogti R 4 Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius R 5 Kaitinama gali sprogti R 6 Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje R 7 Pavojinga gaisro atžvilgiu R 14 Smarkiai reaguoja su vandeniu R 16 Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis R 18 Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų (oro) mišinius R 19 Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus R 30 Naudojama gali tapti labai degi R 44 Gali sprogti,jei kaitinama sandariai uždaryta

• ūmus toksiškumas à poveikio rizikos indikatorius po vieno trumpalaikio kontakto.
• lėtinis toksiškumas à poveikio rizikos indikatorius po pasikartojančio arba ilgalaikio kontakto, mažesnėmis nei ūmaus toksiškumo dozės.
  
  Daugiau informacijos apie šias savybes rasite SDL 11 skyriuje „toksikologinė informacija“

Labai toksiški: chemikalai, kurie labai mažais kiekiais yra mirtini arba sukelia ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą (Mirtinos dozės žiurkėms: 25 mg/kg kūno masės nurijus, < 50 mg/kg per odą arba < 0.5 mg/kg įkvėpus, kaip apibrėžta VI priede)	Labai toksiški		R 26 Labai toksiška įkvėpus R 27 Labai toksiška susilietus su oda R 28 Labai toksiška prarijus R 39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Toksiški: chemikalai, kurie mažais kiekiais yra mirtini arba sukelia ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą (Mirtinos dozės žiurkėms: 25 mg/kg kūno masės nurijus, < 50 mg/kg per odą arba <0.5 mg/kg įkvėpus)	Toksiški		R 23 Toksiška įkvėpus R 24 Toksiška susilietus su oda R 25 Toksiška prarijus R 39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus R 48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
Kenksmingi: chemikalai, kurie gali sukelti mirtį arba ūmų ar lėtinį poveikį sveikatai, jei įkvepiami, nuryjami arba absorbuojami per odą ( Mirtinos dozės žiurkėms: < 2000 mg/kg kūno masės nurijus, < 2000 mg/kg per odą, < 20 mg/kg įkvėpus)	Kenksmingi		R 20 Kenksminga įkvėpus R 21 Kenksminga susilietus su oda R 22 Kenksminga prarijus R 48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R 65 Kenksminga –prarijus,gali pakenkti plaučiams R 68 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Kancerogeninės: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti vėžį arba padidinti jo tikimybę. Priklausomai nuo įrodymų, išskiriamos trys kategorijos:  I – žinomi kancerogenai žmonėms; II – turi būti laikomi kancerogeniškais, yra įrodymų iš ilgalaikių tyrimų su gyvūnais ar kitų informacijos šaltinių. III – yra įtarimas, tačiau nepakanka įrodymų šios kategorijos kancerogenams perkelti į II kategoriją.	Kancerogeninės 3 kategorija		R 45 Gali sukelti vėžį R 49 Gali sukelti vėžį įkvėpus
	Kancerogeninės 3 kategorija		R 40 Įtariama,kad gali sukelti vėžį
Mutageninės: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti paveldimus genetinius defektus arba padidinti jų tikimybę. Yra išskiriamos trys grupės, analogiškai pagal kancerogenų klasifikaciją.	Mutageninės 1 ir 2 kategorijos		R 46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus
	Mutageninės 3 kategorija		R 68 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Toksiški reprodukcijai: chemikalai, kurie įkvėpus, nurijus arba patekus per odą gali sukelti arba padidinti nepaveldimo neigiamo poveikio vaisiui tikimybę (žala negimusiam vaikui) ir / arba neigiamai veikti vyriškas, moteriškas reprodukcines funkcijas ar jų potenciją. Yra išskiriamos trys grupės, analogiškai pagal kancerogenų klasifikaciją	Toksiški reprodukcijai 1 ir 2 kategorijos		R 60 Kenkia vaisingumui R 61 Kenkia negimusiam vaikui
	Toksiški reprodukcijai 3 kategorija		R 62 Gali pakenkti vaisingumui R 63 Gali pakenkti negimusiam vaikui
Ardantys: chemikalai, kurie po kontakto su gyvais audiniais gali juos sunaikinti, pvz., rimtai nudegint	Ardantys		R 34 Nudegina R 35 Stipriai nudegina
Dirginantys: neardantys chemikalai, kurie, trumpalaikio, ilgalaikio ar pasikartojančio kontakto su oda ar gleivine metu, gali sukelti odos uždegimą, pažeisti akis, rimtai jas sužaloti arba dirginti kvėpavimo takus	Dirginantys		R 36 Dirgina akis R 37 Dirgina kvėpavimo takus R 38 Dirgina odą R 41 Gali smarkiai pažeisti akis
Jautrinantys: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpus ar patekus per odą, gali sukelti padidinto jautrumo reakciją, o toliau liečiantis su medžiaga ar preparatu, atsiranda papildomas neigiamas poveikis, pvz., padidintas kvėpavimo takų jautrumas (astma) arba padidintas odos jautrumas (pvz., kontaktinis dermatitas).	Kenksmingi		R 42 Gali sukelti alergiją įkvėpus
	Dirginantys		R 43 Gali sukelti alergiją susilietus su oda
Papildomos rizikos frazės (jei klasifikuojama kaip pirmiau):	R 29 Reaguodama su vandeniu, išskiria toksiškas dujas R 31 Reaguodama su rūgštimis, išskiria toksiškas dujas R 32 Reaguodama su rūgštimis, išsiskiria labai toksiškas dujas R 33 Pavojinga –kaupiasi organizme R 64 Kenkia žindomam vaikui R 66 Pakartotinas poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą R 67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą

Ekotoksinės savybės apibūdina chemikalo aplinkai keliamą pavojų ir likimą joje. Aplinkosauginė klasifikacija šiuo metu iš esmės grindžiama: i) ūmiu toksiškumu vandens aplinkai ir medžiagų elgsena vandens ekosistemoje, ii) medžiagos savybėmis, pavojingomis ozono sluoksniui ir iii) savybėmis, kurios yra pavojingos sausumos aplinkai. Pavojingumo aplinkai kriterijai yra tebevystomi.

Daugiau informacijos apie šias savybes rasite SDL, 12 skyriuje „ekologinė informacija“.

Medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, nedelsiant arba po kurio laiko daro arba gali daryti žalą vienam arba daugiau aplinkos komponentų.

Pavojingi aplinkai

R 50 Labai toksiška vandens organizmams R 51 Toksiška vandens organizmams R 52 Kenksminga vandens organizmams R 53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus R 54 Toksiška augmenijai R 55 Toksiška gyvūnijai R 56 Toksiška dirvožemio organizmams R 57 Toksiška bitėms R 58 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus R 59 Pavojinga ozono sluoksniui

• ūmus toksiškumas vandeniui -> poveikio po vieno trumpalaikio kontakto su vandens organizmais indikatorius.
• biologinis skaidomumas -> medžiagos patvarumo aplinkoje indikatorius -> kuo lėtesnis skaidymosi procesas, tuo ilgiau medžiaga išlieka aplinkoje.
• biologinis kaupimasis -> tendencijos medžiagai koncentruotis supančios terpės organizmuose -> kuo greičiau medžiaga paimama ir lėčiau metabolizuojama arba pašalinama, tuo didesnis biologinio kaupimosi rodiklis.
  Jei toksiškumas vandeniui, biologinis kaupimasis ir patvarumas (pvz., itin mažas biologinis skaidomumas) pasiekia konkrečias ribines vertes, tokios medžiagos jau vadinamos patvariomis, biologiškai besikaupiančiomis ir toksiškomis medžiagomis (PBT), kurios kelia didelį rūpestį aplinkai. Žala aplinkai padaroma sudarkant ekosistemų struktūrą ir funkcionavimą. Išskyrus ūmųjį toksinį poveikį, yra sunku stebėti žalą aplinkai ir nustatyti ryšį su chemikalais, kadangi koncentracija aplinkoje yra labai maža, kartais medžiagos aptinkamos labai toli nuo jų emisijos šaltinio (pernešimas atmosfera) ir poveikis gali būti uždelstas.

Kriterijai PBT/lPsB medžiagoms nustatyti (pagal Europos Komisijos techninį vadovą, skirtą medžiagų rizikos vertinimui)

Jei neturite jokios informacijos apie biologinio kaupimosi faktorių, galite žiūrėti tirpumą vandenyje ir pasiskirstymo koeficientą (log Kow) à jie apibrėžia medžiagos elgseną nuotekų valymo įrenginiuose ir aplinkoje. Prastai vandenyje tirpstančios medžiagos adsorbuosis prie dalelių (nuosėdų) arba gali kauptis vandens organizmų kūno riebaluose. Medžiagos, kurių log Kow  > 3, yra priskiriamos biologiškai besikaupiančioms, jei priešingai neįrodoma atlikus biologinės koncentracijos tyrimus (su žuvimis).

Cheminiu medžiagų registras yra duomenų bazė, skirta informacijai apie įmonėje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus tvarkyti. Kokius duomenis kaupti registre priklauso nuo to, kam ketinama naudoti registro informaciją. Registrą galima naudoti įvertinant riziką vartotojui, darbininkui, jis gali padėti atitikti kitus reikalavimus (pvz., oro taršos, vandenų, atliekų), jis gali pagelbėti teikiant ataskaitas ar prašymą leidimui gauti.

Teisės aktai reikalauja vesti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitą. Šiame skyriuje kalbama apie tai, kaip išplėtus būtinus reiklavimus, apskaitą galima panaudoti ir kitiems tikslams. Pagrindiniai duomenys, kurie visada turėtų būti registre, yra chemikalo tapatybė, tiekėjas ir (arba) gamintojas, klasifikacija (pavojingumo simboliai, rizikos ir saugos frazės), sunaudojamas kiekis, taip pat nuoroda kur cheminė medžiaga ar preparatas naudojamas įmonėje. Galima įvesti ir informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų technologinę paskirtį procesuose ar gaminiuose.

1. Registro poreikio nustatymas – kokia informacija reikalinga kokiems tikslams? Į bendrą diskusiją reikia įtraukti visus suinteresuotus darbuotojus. 2. Projekto planavimas. Paskiriamas projekto vadovas, kuris organizuoja registro sudarymą. Aptariama ir planuojama, kas, ką ir iki kada turi padaryti. 3. Diskusijos ir sprendimo priėmimas dėl registro struktūros. Kokia informacija, atsižvelgiant i nustatytus poreikius, turi būti registre,kokia programinė įranga, kokios paieškos galimybės, kaip būtų galima vėliau duomenų bazę išplėsti, ryšys su kita įmonės programine įranga ir kt. 4. Pirmasis bandymas. Duomenų rinkimas, pavyzdžiui,vienam padaliniui. Aptariamos problemos, sunkumai, jei reikia, peržiūrima registro struktūra, planavimas ir pan. 5. Į registrą suvestos informacijos kokybės patikrinimas (tam būtina tinkama kompetencija!). Jei reikia, tolimesnis duomenų rinkimas iš gamintojų ir tiekėjų (žr.7 skyrių “Informacijos apie cheminių medžiagų keliamą riziką gavimas ”). 6. Registro veikimo patikrinimas –ar duomenų bazė pateikia tokius atsakymus, kokių tikėtasi? Aptarimas su kitais ekspertais ir būsimais registro naudotojais (žr. kontrolinio klausimyno klausimus 5 skyriuje “Vidaus auditas ”). 7. Duomenų visai įmonei surinkimas ir suvedimas, registro tvarkymo ir atnaujinimo procedūros sukūrimas. Svarbu neužmiršti numatyti resursų registro atnaujinimui.

Registro lentelės pavyzdys

Paaiškinimai
1  Prekinis produkto pavadinimas yra tas, kuris nurodytas etiketėje. Atskiros cheminės medžiagos atveju jis gali sutapti su jos cheminiu pavadinimu (žr. 5.1).
2  Nurodykite, ar tai medžiaga, ar preparatas. Medžiagai įveskite M, preparatui – P.
3  Galbūt chemikalas turi plačiai žinomą įmonės viduje naudojamą pavadinimą. Verta jį nurodyti registre.
4  Nurodykite tiekėjo pavadinimą (t.y. tos įmonės, kurioje užsakomas chemikalas jį perkant ir į kurią kreipiamasi su klausimais, pavadinimą).
5.1- 5.2  Priklausomai nuo cheminio produkto prigimties ir SDL, etiketėje bei kitoje techninėje dokumentacijoje pateiktos informacijos, išvardinkite žinomas sudėtines dalis, t.y. komponentus su jų pavadinimais ir CAS (EB) numeriais. CAS (EB) numeris yra būtinas. Surašykite tuos komponentus, kurieklasifikuojami kaip pavojingi. Vieną eilutę paskirkite pačiam produktui ir po vieną – kiekvienam komponentui.
6  Pavojingų komponentų koncentracijos ar bent jų ribos paprastai būna nurodytos SDL ar etiketėje.
7  Preparato (pirma eilutė) ir atskirų komponentų klasifikacija.
8  Rizikos frazes nurodykite pagal pavojaus tipą: pavojinga sveikatai, pavojinga aplinkai, pavojinga dėl fizikinių cheminių savybių, įterpkite S-frazes.
9  Nurodykite paskutinio SDL peržiūrėjimo datą. Jei SDL neturima, įveskite, pavyzdžiui, “0”.
10 – 11  Nurodykite per tam tikrą laikotarpį (pvz.: metus) sunaudotą chemikalo kiekį (kg). Jis apskaičiuojamas: kiekis laikotarpio pradžioje + nupirktas kiekis – likutis laikotarpio gale.
12  Naudinga produktus suskirstyti pagal jų techninę paskirtį naudojant. Pavyzdžiui, dažai ir lakai, marginimo dažai, dažai tekstilei, tirpikliai-valikliai, valikliai vandens pagrindu, metalų koncentratas galvanikai ir pan. Stenkitės nesudaryti daugiau kaip 20 skirtingų produktų grupių.
13  Pažymėkite, ar cheminė medžiaga patenka į galutinį produktą. Įveskite “taip” visoms medžiagoms, kurios:
1) yra galutinio produkto sudėtyje (pvz.: lakai, plastifikatoriai) arba
2) gamybos proceso metu liečiasi su galutiniu produktu ir gali likti ant jo paviršiaus (pvz.: valikliai).
14  Sudarykite neilgą vietų (cechai, procesai, salės, įrengimai), kuriose įmonėje naudojami chemikalai, sąrašą. Pradėkite nuo tiksliai apibrėžtų vietų (pvz.: klijavimas, marginimas ir pan.), o ne nuo atskirų darbo vietų.

Kiekviena spaustuvė įmonė privalo turėti informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Todėl kiekviena įmonė turi bendradarbiauti su chemikalų tiekėjais, kad gautų atnaujintus ir geros kokybės saugos duomenų lapus bei kitą cheminių medžiagų keliamai rizikai kontroliuoti reikalingą informaciją. Žmogus, atsakingas už šį bendradarbiavimą, privalo gerai žinoti, kokia informacija turi būti pateikta, kokios galima prašyti papildomai, kaip ją naudoti ir interpretuoti.

Prieš perkant bet kokius chemikalus mes rekomenduojame gauti SDL ir įvertinti visus aplinkosauginius, sveikatos ir saugos bei techninius aspektus.

Pavyzdžiui, prašant saugos duomenų lapo, dažnai yra atsakoma, kad chemikalas nėra pavojingas ir jam nereikia SDL. Pateiktos dvi schemos padės išsiaiškinti, kaip elgtis gavus tokį atsakymą.

Kontrolinis sąrašas – tai pagalbinis įrankis, skirtas patiems užsitikrinti, kad SDL yra pateikta visa būtina informacija, ir įvertinti, ar reikia kreiptis į tiekėją dėl papildomos informacijos.

Atminkite, kad kontrolinis sąrašas nėra privalomas (visa jame paminėta informacija nėra įstatymo reikalaujama), tačiau tai yra pagalbinė priemonė asmenims, tikrinantiems saugos duomenų lapo (SDL) kokybę.

SDL turinys

• 1. Cheminės medžiagos, preparato ir tiekėjo pavadinimas
• 2. Cheminės medžiagos, preparato sudėtis. Informacija apie komponentus
• 3. Cheminės medžiagos, preparato galimi pavojai
• 4. Pirmosios medicinos pagalbos priemonės
• 5. Priešgaisrinės priemonės
• 6. Avarijų likvidavimo priemonės
• 7. Cheminės medžiagos, preparato naudojimas ir sandėliavimas
• 8. Cheminės medžiagos, preparato poveikio prevencija
• 9. Cheminės medžiagos, preparato fizinės ir cheminės savybės
• 10. Cheminės medžiagos, preparato stabilumas ir reaktyvumas
• 11. Toksikologinė informacija
• 12. Ekologinė informacija
• 13. Cheminės medžiagos, preparato atliekų tvarkymo būdai
• 14. Cheminės medžiagos, preparato vežimas
• 15. Teisinė reglamentacija ir informacija, nurodyta medžiagos, preparato pakuotės etiketėje
• 16. Kita informacija

Bendroji informacija

1. Cheminės medžiagos, preparato ir tiekėjo pavadinimas

2. Cheminės medžiagos, preparato sudėtis. Informacija apie komponentus

3. Cheminės medžiagos, preparato galimi pavojai

4. Pirmosios medicinos pagalbos priemonės

5. Priešgaisrinės priemonės

6. Avarijų likvidavimo priemonės

7. Cheminės medžiagos, preparato naudojimas ir sandėliavimas

8. Cheminės medžiagos, preparato poveikio prevencija

9. Cheminės medžiagos, preparato fizinės ir cheminės savybės

10. Cheminės medžiagos, preparato stabilumas ir reaktyvumas

11. Toksikologinė informacija

12. Ekologinė informacija

13. Cheminės medžiagos, preparato atliekų tvarkymo būdai

14. Cheminės medžiagos, preparato vežimas

15. Teisinė reglamentacija ir informacija, nurodyta medžiagos, preparato pakuotės etiketėje

16. Kita informacija

Naudojamų medžiagų keitimas mažiau pavojingomis yra vienas iš efektyviausių būdų šalinant ar mažinant kontaktą su toksiškomis ar kitaip pavojingomis medžiagomis:

• Nustatykite pavojų ir įvertinkite riziką. Šio etapo metu turite nuspręsti, kur esama medžiaga ar procesas kelia pavojų. Ar egzistuoja rizika, susijusi su medžiagos sandėliavimu, naudojimu ar pašalinimu?
• Nustatykite alternatyvas. Ištirkite įvairias galimybes. Palyginkite visą informaciją apie pavojingumą , kaip paminėta pirmiau šiame dokumente. Palyginkite įvairias chemikalo būsenas (pvz., ar granulių pavidalo medžiaga kelia mažiau dulkių nei miltelių pavidalo?. Apsvarstykite, ar konkreti užduotis išties reikalinga (pvz., ar negalima detalės nevalyti, bet ją pakeisti).
• Apmąstykite, kas gali nutikti, imsite naudoti alternatyvias medžiagas. Yra svarbu surinkti visą esamą informaciją prieš šį etapą, kad galėtumėte realiai palyginti teigiamus ir neigiamus aspektus. Atminkite, kad turite apsvarstyti ir kaip darbuotojai naudos medžiagą ir kaip jie gali su ja kontaktuoti bei kokia poveikio tikimybė. Pasirinkus alternatyvų chemikalą, gali tekti pakeisti darbo specifiką:
• darbo atlikimo pobūdį,
• įrangą ar detales rūšį, kad jos atitiktų pakaitinį chemikalą,
• gali tekti įrengti vėdinimo sistemą,
• tvarkymo metodus ir
• bus taikomi kiti teisinei reikalavimai.
• Palyginkite alternatyvas. Šiame etape palyginkite alternatyvas tarpusavyje bei su medžiaga ar procesu, kuris šiuo metu yra naudojamas. Apgalvokite jų poveikį, pvz., „Ar pakaitalas nesprogs, ar jis nenuodingas žmonėms? Ar jis veiks tik su juo dirbančius žmones, ar ir kitus dirbančius toje pačioje erdvėje, ceche?“ Atminkite, kad reikia apgalvoti, kaip ir kur alternatyva bus naudojama.
• Priimkite sprendimą dėl keitimo. Šis etapas – pats sudėtingiausias. Atminkite, kad vieno proceso pakeitimas gali paveikti daugelį kitų. Pasikonsultuokite su darbininkais, kurie tvarkys medžiagą tiesiogiai, ką mano jie. Yra protinga pirmiausia pakaitinę medžiagą išbandyti nedideliais kiekiais.
• Imkite naudoti pakaitalą. Kruopščiai suplanuokite medžiagos ar proceso keitimą. Atminkite, kad reikia apmokyti ir informuoti susijusius darbininkus.
• Įvertinkite pokytį. Patikrinkite, ar pakaitalas davė laukiamų rezultatų. Tai galima įvertinti, stebint darbininkų sveikatą, oro užterštumą ir atitinkant teisinius reikalavimus bei matuojant atitinkamus parametrus.

http://www.ccohs.ca/oshanswers/chemicals/substitution.html

Medžiagos keitimui ir pakaitalo įvertinimui galima taikyti „Stulpelio modelį“.
http://www.hvbg.de/e/bia/pra/pdf_bild/spaltmod.pdf (anglų kalba)
www.vdi.lt (lietuvių kalba, „Cheminiai rizikos veiksniai. Geros praktikos vadovas“)

• Brošiūra pramonės įmonėms apie chemikalų vartojimą „Imkis veiksmų pavojingoms medžiagoms išvengti: patarimai, kaip nustatyti pavojingas medžiagas pramonėje naudojamuose chemikaluose“.

• Pavojingos medžiagos įvairiose pramonės srityse.

• Geros praktikos įmonėje vadovai su efektyvaus vandens vartojimo kontroliniais sąrašais:
  Gera praktika įmonėje (GHK): ftp://ftp.inem.org/pub/good-hk-guide.pdf
  Gera praktika įmonėje. Ekologiškai efektyvūs veiksmai: http://www.sba-int.ch/pdffiles/GHKGuideEnglish.pdf  

• Stulpelio modelis – pagalba identifikuojant riziką ir įvertinant pakaitalų galimybę:
  http://www.hvbg.de/e/bia/pra/spalte/spaltmod.pdf (angliškai)
  www.vdi.lt (lietuviškai)

• Aplinkai nepavojingų medžiagų vartojimo vadovas. Skirtas chemijos produktų, susijusių su vandens aplinka, gamintojams ir profesionaliems naudotojams
  http://www.umweltbundesamt.de/umweltvertraegliche-stoffe-e/guidehome.htm (angliškai)
  
  
• Geriausi prieinami gamybos būdai spaustuvėms (paviršių valymas organiniais tirpikliais):
  http://www.umweltdaten.de/publikationen/fpdf-l/2457.pdf 
  
  
• Biochemikalai spaustuvėms:
  http://www.carbohydrateeconomy.org/library/admin/uploadedfiles/Biochemicals_for_the_Printing_Industry.pdf

• Kaip sužinoti, ar aš naudoju LOJ?
• Kaip nustatyti LOJ, kuriuos būtina pakeisti?
• Medžiaga iš mokymų apie LOJ teisinių reikalavimų atitikimą:
  http://www.am.lt/VI/index.php#a/5160
• Išsklaidytos LOJ taršos įvertinimo ir mažinimo gairės:
  http://193.219.133.6/aaa/Tipk/tipk/4_kiti%20GPGB/53.pdf
• Geriausi prieinami gamybos būdai spaustuvėms (paviršių valymas organiniais tirpikliais):
  http://www.umweltdaten.de/publikationen/fpdf-l/2457.pdf
• Biochemikalai (augaliniu pagrindu) spaustuvėms
  http://www.carbohydrateeconomy.org/library/admin/uploadedfiles/Biochemicals_for_the_Printing_Industry.pdf

LOJ – tai bet koks organinis junginys, kurio garų slėgis lygus 0,01kPa prie 293,15 °K (19,85 °C) arba jo lakumas yra panašus, esant konkrečioms naudojimo sąlygoms -> žr. informaciją apie fizikines savybes, kuri pateikiama SDL 9 skyriuje.
Žinokite, kad LOJ – tai ne tik grynieji tirpikliai: tai gali būti dažai, lakas, klijai! -> žr. informaciją apie preparato sudėtį.

• Pavojingi LOJ - tai tokie, kurie pasižymi KMR ypatybėmis (kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai medžiagos).
• 1 ir 2  kategorijų KMR turi R-frazes - R45, R46, R49, R60, R61.
• 3 kategorijos KMR žymimi R-fraze R40.
• R40: Įtariama, kad gali sukelti vėžį
• R45: Gali sukelti vėžį
• R46: Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus
• R49: Gali sukelti vėžį įkvėpus
• R60: Kenkia vaisingumui
• R61: Kenkia negimusiam vaikui
• Žr. SDL 2 skyrių - KMR medžiagos turi būti nurodomos saugos duomenų lape, jei jų koncentracija viršija pateiktą lygį:
• 1 ir 2  kategorijų KMR (R45, R46, R49, R60, R61)
• ≥ 0,1 %  pagal svorį (skystoms ir kietoms)
• ≥ 0,02  % pagal tūrį (dujinėms)
• 3 kategorijos KMR (R40)
• ≥ 1 % pagal svorį (skystoms ir kietoms)
• ≥ 0,2  % pagal tūrį (dujinėms)

• Ką reiškia rizikos vertinimas vartotojų atžvilgiu?
• Ribojamų ir draudžiamų chemikalų sąrašas
• Kaip jūs galite nustatyti savo įmonėje naudojamas pavojingas medžiagas?

Jei stebėjimo procedūros metu gaunate informaciją, kad vienas iš gaminių gali kelti pavojų vartotojams, jums būtina įvertinti riziką ir nustatyti, ar reikia imtis koregavimo veiksmų. Tai dažniausiai būna gamintojo atsakomybė, tačiau platintojai gali pateikti gamintojams naudingą informaciją.

Kai kurioms produktų grupėms reikia atlikti standartizuotus tyrimus (pvz., žaislams, konstrukcijoms). Nėra specifinių reikalavimų, įpareigojančių atlikti rizikos vertinimą vartotojų atžvilgiu spaudiniams. Jeigu nereikalaujama standartizuotų tyrimų, mes rekomenduojame taikyti toliau pateikiamą požiūrį (pagal leidinį „Produktų sauga Europoje: koregavimo veiksmų (įskaitant išėmimą iš rinkos) vadovas – pagalba verslui apsaugant vartotojus nuo nesaugių produktų. “).

	Išanalizuokite informaciją: Koks pavojaus pobūdis (prigimtis)? Kokia pavojaus priežastis (atsitiktinis gaminio defektas, gaminio nusidėvėjimas, neįprastos darbinės sąlygos, netinkamas gaminio naudojimas, atsitiktinis gedimas ir kt.)? Su kuriais produktais (modeliais) šis pavojus susijęs? Kas veikiamas (vartotoją, stovintįjį šalia)? Kokie veiksniai gali įtakoti susižalojimo rimtumą ir tikimybę (vartotojo kompetencija, produkto amžius ir kt.)?
	Tikimybei įtakos turi šie veiksniai: Tikimybė, kad produktas yra ar taps sugedęs ir laikas iki gedimo. Kaip dažnai vartotojas atsiduria pavojingoje padėtyje. Susižalojimo veikiant pavojui tikimybė. Bendra rizika įvertinama susižalojimo rimtumo ir tikimybės kombinacija.
	Prieš nusprendžiant, ar reikia imtis veiksmų, jums būtina įvertinti, ar rizikos lygis yra priimtinas vartotojams. Kai kurių tipų gaminiai (pvz., aštrūs įrankiai) yra akivaizdžiai pavojingi, tačiau vartotojams jie yra priimtini, jei jie nusprendžia, jog gamintojas ėmėsi atitinkamų saugumo priemonių. Produktus, kuriuos greičiausiai naudos itin pažeidžiami asmenys, vartotojai priims tik tada, jei jų keliamas pavojus bus labai mažas.
	Įvertinę visus veiksnius, turite atlikti bendrą rizikos įvertinimą, kurį galima išreikšti vienu iš toliau pateikiamų lygių: Didelė rizika – reikalinga skubiai imtis priemonių. Vidutinė rizika – reikalinga imtis priemonių. Maža rizika – iš principo priemonių imtis nereikia.

Norėdami nustatyti pavojingas medžiagas savo įmonėje, galite naudoti įvairius būdus:

• peržiūrėti pavojingas medžiagas, kurios yra aktualios jūsų pramonės šakai (kokios cheminės medžiagos yra draudžiamos ar ribojamos spaudiniuose!)
• peržiūrėti, ar šios medžiagos naudojamos jūsų įmonėje! 

1 žingsnis – Peržiūrėkite jūsų įmonėje esančią informaciją apie naudojamus chemikalus

2 žingsnis – Peržiūrėkite chemikalų saugos duomenų lapus

• Patarimai, kaip sumažinti atliekų kiekį
• Atliekų klasifikavimo principai
• Pavojingų ir nepavojingų atliekų nustatymas

Sisteminis atliekų mažinimo  projektas paprastai susideda iš kelių etapų:

Siekiant kompanijoje užtikrinti sėkmingą atliekų valdymą, yra svarbu žinoti, kokie yra generuojami atliekų srautai. Tai galima įvertinti, atlikus atliekų klasifikavimą.

Teisinis atliekų klasifikavimo pagrindas yra ES atliekų sąrašas (Komisijos sprendimas 2000/532/EC + pataisos). Šis sąrašas į nacionalinę teisę yra perkeltas: Atliekų tvarkymo taisyklės (2003 m.). Tuo atveju, jei tarp dokumentų klasifikacijos pastebimi skirtumai, įmonė sprendimų priėmimui turėtų naudoti nacionalinį sąrašą.

Atliekų sąrašo esmė – užtikrinti standartizuotą atliekų klasifikaciją. Sąraše pateikiamos ir pavojingos, ir nepavojingos atliekos.

ES atliekų sąrašas suskirstytas į 20 skyrių, priklausomai nuo:

• pramonės šakos;
• gamybos proceso;
• atliekų tipo.

Skyriai struktūrizuojami tokia tvarka:

• 01-12 – pagal pramoninės šakas
  
• 13 – panaudotos alyvos
  
• 14 – tirpikliai
  
• 15 – pakuotės/filtrai
  
• 16 - neišskirtos atliekos
  
• 17-20 – statybų, medicininės ir buities atliekos

Kiekvienas čia pateikiamas atliekų tipas identifikuojamas atliekų kodu, kuris susideda iš 6 skaitmenų:

• pirmi 2 skaičiai reiškia vieną iš 20 skyrių
• kitu 2 skaičiai - pagal procesus
• paskutiniai 2 skaičiai - pagal atliekos tipą.

Niekur neįvardintoms atliekoms priskiriamas kodas „99“ (paskutiniai 2 skaičiai). Apie tokias atliekas reikia teikti atataskaitas.
Procedūra, kaip atliekamas atliekų klasifikavimas: 

Pavojingos atliekos yra pažymėtos žvaigždute *. Aiški klasifikacija – pažymėta *, be nuorodos į pavojingas chemines medžiagas. Šios atliekos yra pavojingos nepriklausomai nuo jose esančių pavojingų medžiagų klasifikacijos. Alternatyvi klasifikacija – pažymėta * su nuoroda į pavojingas chemines medžiagas. Šios atliekos pavojingos tik tuomet, kai pavojingų medžiagų koncentracija jose viršija nustatytą koncentraciją.

1. Ar atliekų sudėtyje esančių medžiagų savybės lemia atliekų pavojingumą? 
2. Kokios yra tų medžiagų koncentracijos atliekose?

ATLIEKŲ PAVOJINGUMO KRITERIJAI

Atliekos klasifikuojamos kaip pavojingos atliekos, jei turi vieną ar kelias šių savybes:
- pliūpsnio temperatūra £ 55oC;
- vieną arba kelias medžiagas, kurios klasifikuojamos* kaip labai toksiškos, kai bendroji koncentracija ³ 0,1 proc.;
- vieną arba kelias medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip toksiškos, kai bendroji koncentracija ³ 3 proc.;
- vieną arba kelias medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip kenksmingos, kai bendroji koncentracija ³ 25 proc.;
- vieną arba kelias ardančiąsias (ėsdinančiąsias) medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R35, kai bendroji koncentracija ³ 1 proc.;
- vieną arba kelias ardančiąsias (ėsdinančiąsias) medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R34, kai bendroji koncentracija  ³ 5 proc.;
- vieną arba kelias dirginančias medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R41, kai bendroji koncentracija ³ 10 proc.;
- vieną arba kelias dirginančias medžiagas, kurios klasifikuojamos priskiriant R36, R37, R38, kai bendroji koncentracija ³ 20 proc.;
- vieną medžiagą, kai žinoma, kad ji yra 1 arba 2 kategorijos kancerogeninė medžiaga, kai bendroji koncentracija ³ 0,1 proc.;
- vieną medžiagą, kai žinoma, kad ji yra 3 kategorijos kancerogeninė medžiaga, kai koncentracija ³ 1 proc.;
- vieną 1 arba 2 kategorijos toksišką reprodukcijai medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R60, R61, kai koncentracija ³ 0,5 proc.;
- vieną 3 kategorijos toksišką reprodukcijai medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R62, R63, kai koncentracija ³ 5 proc.;
- vieną 1 arba 2 kategorijos mutageninę medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R46, kai koncentracija ³ 0,1 proc.;
- vieną 3 kategorijos mutageninę medžiagą, kuri klasifikuojama priskiriant R40, kai koncentracija ³ 1 proc.

PAVYZDYS: Ar kancerogeniška – H7

Tuo pačiu principu įvertinkite, ar atlieka nėra pavojinga pagal kitas pavojingumo grupes H! Jeigu atliekos klasifikuojamos bent pagal vieną H grupę kaip pavojingos, jos yra pavojingos!

• Išsklaidytos LOJ taršos įvertinimo ir mažinimo gairės:
  http://193.219.133.6/aaa/Tipk/tipk/4_kiti%20GPGB/53.pdf
• Naudingas gairių dokumentas apie praktinius TIPK direktyvos įgyvendinimo aspektus:
  http://www.esig.info/uploads/documents/71-398-0507%20cefic%20ippc%20practical%20%
• Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) – taršos prevencijos galimybės spaustuvėse:
  http://es.epa.gov/techinfo/facts/epa/printing.html
• Bendri patarimai dėl taršos prevencijos spaustuvėse:
  http://www.p2pays.org/ref/03/02453/p2pract.htm

 į viršų