Pažiūrėkite, kaip atrodė ekspedicijos startas.

Prieš pirmąją žygio dieną, kovo 8 d., Vilniaus rotušėje įvyko oficialus ekspedicijos atidarymas. Tiesiogiai transliuojamo renginio metu ekspedicijos komanda pristatė veiklas, kuriomis bus skatinami Baltijos jūros išsaugojimo veiksmai ateinančius 9 mėnesius. Politikai ir ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas diskutavo apie Baltijos jūros būklės gerinimo svarbą ir Lietuvos pažangą šioje srityje.

Žiūrėti DELFI renginio transliaciją.

Kovo 9-osios rytą ekspedicijos komanda ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai pakvietė visuomenę patyrinėti šiukšles mūsų paplūdimiuose. Po profesoriaus Arūno Balčiūno paskaitos apie jūrinių šiukšlių tyrimus apie 50 žmonių susirinko tyrinėti Melnragės paplūdimio būklės ir rinkti šiukšlių. Po pietų Danės upės pakrantėje duris atvėrė Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivas „Vėjūnas”, kuriame lankytojai galėjo pabendrauti su mokslininkais ir sužinoti daugiau apie vykdomus Baltijos jūros ir Kuršių marių tyrimus.

Kovo 10 d. HOFAS Klaipėdoje vyko paskutinis ekspedicijos pradžią žymintis renginys. Diskusijos metu mokslo, aplinkosaugos ir tvaraus žemės ūkio atstovai aptarė pagrindines Baltijos jūros problemas ir veiksmus, reikalingus jos būklei pagerinti.

Žiūrėti renginio transliaciją.

„Dėl didelės anoksinės zonos Baltijos jūroje dabar Baltijos menkės gali neršti tik pietinėje Baltijos jūros dalyje. Tačiau pietinė Baltijos dalis tam nelabai tinkama – jūra šyla, ir menkės nori migruoti į šiaurę, kur vanduo šaltesnis, tačiau ten turime anoksinę zoną”, – svarbios Baltijos jūrai žuvų rūšies likimą komentavo Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas Staponkus.

Ūkininkas Valentinas Genys dalijosi patirtimi, kaip plėtoti ekologišką, trąšų nenaudojantį ūkį. „Ūkininkas yra atsakingas už sveiko maisto tiekimą, už orą, kuriuo visi kvėpuojame, vandenį, kurį visi geriame, ir už Baltijos jūrą. <…> Šiai dienai su minimaliomis išlaidomis gaunu panašų derlių kaip ir prieš 30 metų, kai naudojau chemikalus ir trąšas, tačiau dabar turiu ir sveiką dirvožemį, kuris man pradeda atsipirkti”, – sakė V. Genys.

Kita stotelė – Lenkija

Baltijos jūros taršos ir jos sprendimo būdų temos bus gvildenamos visą 9 mėnesius truksiančią ekspediciją, kurios metu bus vykdoma ne tik informacinė kampanija žiniasklaidoje, bet ir organizuojami gyvi susitikimai su mokslininkais ir vietos bendruomenėmis, atviri edukaciniai renginiai ir gyvosios laboratorijos seminarai 8 šalyse.

„Norime priminti, kad visi norintys gali ne tik dalyvauti ekspedicijos renginiuose, bet ir prisijungti prie žygio įvairiuose etapuose. Tereikia užpildyti formą mūsų svetainėje”, – sako ekspedicijos maršruto koordinatorius ir žygeivis Karolis Rasalas.

„Dėkojame visiems, kurie jau prisidėjo prie to, kad ši idėja virstų realybe: remiančioms valstybinėms institucijoms, mokslininkams, kurie dalijasi žiniomis, verslo įmonėms, kurios padeda mums finansiškai ir sudaro sąlygas skleisti mūsų žinią vardan Baltijos jūros ir ateities kartų”, – sako ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas. „Norint suaktyvinti Baltijos jūros išsaugojimo veiksmus ir pasiekti 85 milijonus žmonių, gyvenančių Baltijos jūros baseine, ši parama bus reikalinga ir toliau. Kviečiame visus, kuriems rūpi, tapti mūsų iniciatyvos partneriais”, – priduria G. Bučas.

Prisidėti prie tolesnės ekspedicijos veiklos įgyvendinimo galite interneto svetainėje www.savebaltic.eu/support.

Ekspedicija Lietuvoje organizuojama įgyvendinant projektą „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“. Jis finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.